Sovietmečio teisės mokslas Lietuvoje: laimėjimai ir praradimai

Abstract

Pasamprotauti apie tai, ką Lietuvos teisės mokslas, kietai susaistytas sovietinės ideologijos ir valdžiusių jėgų diktato, sugebėjo nuveikti ir ko neteko per mūsų šalies nelaisvės penkiasdešimtmetį, šių eilučių autorius ryžosi mokslinės karjeros saulėlydyje, turėdamas galimybę palyginti savo paties trisdešimties sovietmečio metų rašinius teisės klausimais su beveik perpus trumpesnio Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio moksline produkcija ir akivaizdžiai pajusti, net turint omenyje metams bėgant sukauptus žinių bagažą bei darbo patirtį ir gerokai patobulėjusias technines darbo galimybes, didelį tos produkcijos, sukurtos laisvės sąlygomis, kokybės ir įvairovės skirtumą, taip pat išaugusius jos kiekį ir apimtį. Parašyti šį straipsnį taip pat paskatino mintis, kad Lietuvos teisės mokslo patirtis, sukaupta sovietinio totalitarizmo laikotarpiu, ko gero, verta specialių tyrimų, nors tuo klausimu kol kas beveik tylima ir iki šiol esama vos keleto skirtingame kontekste skelbtų jo vertinimų, kurie dažniausiai yra schemiški, neargumentuoti, o turinio atžvilgiu – neretai diskutuotini. Straipsnio autorius nepretenduoja į arbitro vaidmenį, nemano rašąs galutinę ir nesugriaunamą tiesą bei dedąs tašką sprendžiant problemą. Autorius neabejoja, kad galimi ir kitokios nuomonės dėl sovietmečio teisės mokslo Lietuvoje vertinimo kriterijų, kitokie jų pagrindu daromų išvadų niuansai, kita to vertinimo argumentacija, ir kviečia gerbiamus kolegas diskutuoti šiuo klausimu.