Terapinis santykis kitu kampu: psichoterapeuto mokymasis iš kliento

Abstract

Pastarųjų metų psichoterapijos tyrinėjimai išryškino kliento ir terapeuto santykio ypatingą reikšmę psichoterapijos sėkmingumui. (Norcross, Lambert, 2011). Jeigu anksčiau psichoterapija buvo labiau asocijuojama su terapeuto intervencijomis klientui siekiant pokyčių, tai dabar yra pabrėžiamas abiejų indėlis kuriant terapinį ryšį, kuris padeda klientui keistis. O jei terapiniame procese ypatingas vaidmuo atitenka santykiui, kuris, kaip žinia, numato abiejų žmonių dalyvavimą, tuomet kyla klausimas, ar tai, kas vyksta kliento-terapeuto santykyje, veikia patį psichoterapeutą ir kaip. Psichoterapeutų apklausos (Kottler, Carlson, 2005; Norcross, Guy, 2007) rodo, kad psichoterapinis darbas su klientais specialistą keičia. Vienas iš šių pokyčių aspektų yra psichoterapeutų mokymasis iš klientų. Pripažįstama, kad sąveika su klientais terapeutams yra galingas profesinio mokymosi ir vystymosi šaltinis (Rønnestad, Skovholt, 2003). Apie klientų įtaką terapeutams literatūroje rašoma mažai, ir dažniausiai tai daroma negatyvaus poveikio kontekste (Kottler, 2010). Tuo tarpu Rosenblatt (2009) įsitikinimu, mums yra reikalingi tyrimai apie terapeutus ne tik kaip apie profesionalus, bet ir kaip apie žmones. Šiame pranešime bus pristatomas pilotinis tyrimas, kurio pagalba norima atskleisti, kaip psichoterapeuto diplomo siekiantys psichologai išgyvena asmeniškai reikšmingą mokymąsi iš kliento terapiniame santykyje ir aprašyti šio patyrimo struktūrą. Šiam tikslui pasirinkta fenomenologinė tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo 4 psichologai, besimokantys mokymo programos „Egzistencinė terapija“ profesionaliojo lygio baigiamajame etape. Duomenys buvo renkami atviro, pusiau struktūruoto interviu pagalba. Tyrimo dalyviai buvo prašomi prisiminti ir kuo detaliau papasakoti apie situaciją terapiniame santykyje su klientu, kurioje jie patyrė jiems asmeniškai reikšmingą mokymąsi. Interviu su tyrimo dalyviais buvo įrašomi, vėliau transkribuojami ir analizuojami naudojant A. Giorgi (Giorgi, 2009) aprašomąjį psichologinį fenomenologinį metodą. Atlikus duomenų analizę, gautas mokymosi iš kliento terapiniame santykyje fenomeno struktūros aprašymas. Pranešimo metu bus aptariami esminiai šios struktūros elementai, apžvelgiamos pagrindinės empirinės variacijos tarp tyrimo dalyvių, atskleidžiant jų psichologinę prasmę ir reikšmę. Praktinė rezultatų reikšmė bus pristatoma per asmeninę pranešėjos, aktyviai praktikuojančios egzistencinę psichoterapiją, prizmę.