Participatory Process in Public Organisations for Regional Development: the Case of Latvia

In the case of Latvia, formal requirements of involvement of citizens in decision-making processes at national, regional and local are defined in different legal acts. During the preparation of planning documents, some municipalities and public institutions develop individual approaches to insure productive dialogue with stakeholders. Taking into account ongoing administrative-territorial reform in Latvia, there is a need for more inclusive models of citizens' participation in the decision-making process at the regional level. The paper aims to analyse the approaches of involvement of stakeholders in decision-making processes in the context of regional development. In order to achieve the aim, the following research methods have been used: scientific literature studies, statistical data analysis, expert survey. Main results and conclusions of the paper: the research showed that in the case of Latvia, existing approaches of public institutions could be defined rather as formal or engagement partnership towards fulfilment of requirements of legal acts. In order to proceed towards to co-responsible cooperation model, public organisations should use ICT opportunities, develop a permanent cooperation model, cultivate targeted strategic communication and include the principles of participatory budgeting in the budget planning process.

Pastaraisiais metais daugėja tyrimų ir politinių diskusijų dėl piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą siekiant darnaus vystymosi tikslų. Tyrėjai ir politikos formuotojai plėtoja skirtingus metodus, kaip įtraukti suinteresuotąsias šalis į viešąjį valdymą. Dažnai šie požiūriai yra tik formalūs, todėl piliečiai savęs su priimtais sprendimais nesieja. Latvijoje dažniausiai taikomi tik formalūs piliečių įtraukties reikalavimai, priimant sprendimus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Minėtieji reikalavimai yra apibrėžti skirtinguose teisės aktuose. Rengdamos planavimo dokumentus, kai kurios savivaldybės ir viešosios įstaigos naudoj platesnį požiūrį į efektyvų dialogą su suinteresuotosiomis šalimis. Latvijoje vykstanti administracinė teritorinė reforma reikalauja taikyti įtraukius piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese būdus. Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti metodus, pritaikomus suinteresuotųjų šalių įtraukimui į sprendimų priėmimo procesus regioninės plėtros kontekste. Straipsnyje buvo analizuoti šie uždaviniai:

1. Visuomenės įtraukties į regioninės plėtros politika ir jos teoriniai pagrindai;
2. Įvertinti įvairių viešojo administravimo institucijų požiūrio į suinteresuotųjų šalių dalyvavimą priimant sprendimus dėl regioninės plėtros ES empirinius tyrimus;
3. Pateiktos rekomendacijos viešojo administravimo atstovams kaip veiksmingai įtraukti suinteresuotąsias šalis į sprendimų priėmimo procesą Latvijoje. Tikslui pasiekti buvo naudojami šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros studijos, statistinių duomenų analizė, ekspertų apklausa. Pagrindiniai darbo rezultatai ir išvados: tyrimas parodė, kad ES politikos formuotojai, taikydami įvairius metodus veiksmingiau įtraukia piliečius ir suinteresuotąsias šalis į sprendimų priėmimą. Rezultatai atskleidė, kad metodai būna labai įvairūs, tačiau veiksmingiausi pasirodė tie, kurie buvo kūrybiški bei interaktyvūs. Juos galima vadinti gerosios patirties pavyzdžiais. Latvijoje dažnai yra taikomas formalus požiūris, kuris tik siekia patenkinti minimalius teisės aktų reikalavimus. Tačiau pasitaikė ir priešingų sprendimų, tais atvejais valstybės tarnautojai rodė novatorišką požiūrį į veiksmingo dialogo su piliečiais plėtrą.