Europos Sąjungos mokesčių sistema ir jos įtaka verslo plėtojimui
| Date |
|---|
2001 |
Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas – panaikinti nedarbą ir infliaciją. Vyriausybės fiskalinė politika įgyvendinama mokesčiais ir biudžeto išlaidomis veikiant visuminę paklausą. Skatindami taupyti, investuoti ir dirbti mokesčiai veikia ekonomikos funkcionavimą. Šis skatinimo efektas gali kisti priklausomai nuo mokesčio rūšies. Kapitalo mokesčiai mažina kapitalo grąžos rodiklį. Dėl to sukaupiama mažiau kapitalo ir prarandamas noras taupyti. Darbo mokesčiai didina darbo sąnaudas, taigi mažina užimtumą ir didina nedarbą. Esminis Europos Sąjungos (ES) ekonominės politikos elementas ir yra tokia mokesčių sistema, kuri skatina dirbti, taupyti, investuoti. Lietuva, siekianti narystės ES, privalo derinti savo įstatymus, taip pat ir mokesčių, su ES norminiais dokumentais. Todėl ES mokesčių sistemą, jos ypatumus būtina aptarti plačiau ir išsamiau. ES šalių narių biudžete pagrindinis vaidmuo tenka tiesioginiams mokesčiams, tačiau lyginamasis jų svoris kiekvienoje šalyje skirtingas. Didžiausią tiesioginių įplaukų dalį sudaro įplaukos iš įmonių pelno ir fizinių asmenų pajamų mokesčių bei socialinio draudimo įmokų. Pastaruoju metu akivaizdi mokestinių pajamų tiesioginių mokesčių lyginamojo svorio mažėjimo tendencija. Nepaisant to, jog jau kurį laiką mokesčiai vienodinami, iki šiol skiriasi atskirų ES šalių mokesčių struktūra, tarifai, apmokestinimo principai ir bazė, taikomos lengvatos. Atskirų ES šalių mokesčių ir fiskalinių sistemų skirtumai neigiamai veikia konkurenciją, prekių ir paslaugų kainas ir įgyvendinimo mastus, kapitalo judėjimą arba išteklių migraciją ir net vietinių įmonių sprendimus. Straipsnio tikslas – remiantis užsienio ir lietuvių literatūra atskleisti ir įvertinti ES mokesčių sistemos esmę, ypatumus, įtaką verslo plėtojimui.
Das wichtigste Ziel der EU ist es, eine einheitliche, koordinierte und harmonische Marktwirtschaft in den EU–Ländern zu schaffen. Zur Zeit zeichnet sich die Tendenz in der EU ab, Unterschiede in den Steuersystemen der einzelnen EU–Länder zu harmonisieren. Dadurch wird fiskalische Politik in einzelnen EU–Ländern vereinheitlicht. Die einheitliche Steuerpolitik soll den EU Zielen entsprechen. Den grössten Teil des Budgeteinkommens in den EU Ländern machen direkte Einkommensteuer, bloss das prozentuelle Verhältnis der Einkommen ist in einzelnen Ländern unterschiedlich. Den grössten Teil des direkten Budgeteinmommens bilden Gewinnsteuer der juridischen Personen und Einkommensteuer der natürlichen Personen sowie Einzahlung der Sozialversicherung. Jedes Jahr wird die Rolle der indirekten Steuer immer wichtiger, sie bilden gegen 30–40 Prozent des gesamten Steuereinkommens in den EU–Ländern aus. Obwohl der Prozess der Steuerharmonisierung schon lange Zeit vor sich geht, sind viele Unterschiede in der Steuerstruktur, der Tarifordnung, in den Besteuerungsprinzipien und der Besteuerungsbasis einzelner EU–Länder geblieben. Offensichtliche Unterschiede in den Steuerystemen einzelner EU–Länder haben negative Auswirkung auf den Konkurrenzkampf, Waren– sowie Dienstleistungspreise, den Kapitalverkehr, die Arbeitskraftmigration sowie auf Beschlüsse der kommunalen Behörden.