Substantial share of public affairs under municipality’s responsibility as provided by the Constitutions of Estonia, Latvia, Lithuania and Poland
| Author(s) | |
|---|---|
Lazauskienė, Aistė | Šiaulių universitetas |
Bandarzewski, Kazimierz | Jagiellonian University |
Litvins, Gatis | Turība University |
Olle, Vallo | Office of the Chancellor of Justice |
Lääne, Sulev | Tallinn University |
| Editor(s) | |
|---|---|
Kisiel, Wiesław | A. F. Modrzewski Krakow University |
| Date Issued |
|---|
2018 |
| Bibliografija išnašose.
Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija turi savo demokratines Konstitucijas. Latvija įtvirtino 1922 m. Konstituciją, todėl keletas pakeitimų, įskaitant ir vietos savivaldos klausimus, buvo padaryta vėliau. Visos keturios šalys ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją 20 a. paskutiniame dešimtmetyje, taigi visos Konstitucijos, išskyrus Latvijos, buvo kuriamos atsižvelgiant į Chartijos principus. Šiandien Chartija yra teisinės sistemos dalis ir visose keturiose šalyse tiesiai taikoma administracinėse ir teisinėse procedūrose. Chartija yra žemesniame lygyje nei minimos Konstitucijos, tačiau tuo pačiu teisės šaltinių hierarchijoje ji turi pirmumą prieš įstatymus, išleistus parlamentų, taip pat yra aukščiau norminių aktų, kuriuos nustato viešojo administravimo institucijos. Vietos savivalda yra aiškiai garantuota Estijos, Lietuvos ir Lenkijos Konstitucijose. Nors Latvijos Konstitucijoje tik kelios nuostatos liečia vietos savivaldą, tačiau pirmasis straipsnis gali būti laikytinas demokratinės vietos savivaldos pripažinimu ir garantija. Idėja, kad dalis bendrųjų viešųjų reikalų turi būti administruojama savivaldybių, Konstitucijose yra apibrėžiama atsargiai. Nors ir vartojant skirtingą terminologiją, iš esmės visos trys Konstitucijos deklaruoja administracinių galių decentralizavimą savivaldybėms. Vis dėlto detalesnis konstitucinių garantijų tyrimas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados. Lietuvos Konstitucija dėmesį sutelkia į bendrą savivaldybių kompetencijos deklaravimą, be detalesnių apibrėžimų. Estijos Konstitucijoje tai apibrėžiama šiek tiek detaliau. Lenkijos Konstitucijos I-ojoje dalyje itin detaliai nurodoma, kad dalis viešųjų valstybės reikalų yra perduodama savivaldybėms ar kitiems teritorinės savivaldos vienetams, o septintoji dalis sukoncentruota tik ties teritorine savivalda. Vis dėlto, paskutinieji 12 metų parodė, kad šie apibrėžimai Konstitucijoje buvo nepakankami apsaugant vietos savivaldos principus.
Estonia, Latvia, Lithuania and Poland all have democratic constitutions. Latvia returned to the original basic law of 1922 so several provisions were added later on, including those on the local self-government. All four countries ratified the EChLSG in 1990s so the new constitutions (except for Latvia) were drafted with the EChLSG in mind. The Charter is nowadays part and particle of legal orders of the four countries and is directly applied in the administrative and judicial procedures. The EChLSG is subordinate to the national constitutions but the former takes precedence over the statutes passed by the parliaments as well as regulation adopted by the administrative bodies. The presence of the municipal self-government is explicitly guaranteed by the Constitutions of Estonia, Lithuania and Poland. Only few provisions of the Constitution of Latvia deal explicitely with the municipal self-government but art.1 alone is considered the strong declaration of the democratic local self-government. The idea of a substantial share of public affairs being administered by the self-governed municipalities is treated with caution by the national constitutions. Employing different wording, the three Constitutions declare decentralization of administrative powers to the municipalities. However, close examination of the constitutional guaranties for this substantial share, results in not clear conclusion. The constitution of Lithuania focuses its attention on general declaration without substantive regulations. The Estonian one contain a little bit only more detailed declarations. The Chapter 1. of the Poland’s Constitution declares explicitly the principle of the substantial share of public duties managed by the municipalities and other units of the territorial self-government. The chapter 7 is focused solely on the territorial self-government. Still last 12 years under this Constitution have proved that these provisions were insufficient protection of the local self-governance.
Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University |