Suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismą
Author | Affiliation |
---|---|
Slidžiauskaitė, Rūta |
Date |
---|
2024 |
Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) 9 straipsnio 3 dalyje šalys įpareigojamos užtikrinti teisminę apsaugą dėl aplinkosaugos teisės pažeidimų, tačiau leidžiama nustatyti nacionalinius kriterijus šiai teisei įgyvendinti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimu, šios nuostatos turi būti suderintos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, užtikrinančiu veiksmingą teisinę gynybą. Lietuvoje ilgą laiką nebuvo sudaryta galimybių suinteresuotos visuomenės atstovams savarankiškai ginčyti su aplinka susijusius norminius aktus. 2021 m. priimtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimu, išplėtusiu teisę kreiptis į teismus, tiesiogiai įgyvendintos Orhuso konvencijos nuostatos ir išspręstos Europos Komisijos identifikuotos Lietuvos teisės problemos. Šis teisės aktas sustiprino nevyriausybinių organizacijų galimybes ginti aplinkosaugos interesus, tačiau kartu iškėlė klausimų dėl jo praktinio įgyvendinimo. Pastaraisiais metais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pradėti plėtoti kriterijai, pagal kuriuos vertinama suinteresuotos visuomenės organizacijų teisė kreiptis į teismus dėl aplinkosaugos srities norminių administracinių aktų teisėtumo.
Article 9(3) of the Convention on Access to Information, Public Participation in Decision-Making and Access to Justice in Environmental Matters (Aarhus Convention) obliges Parties to provide judicial remedies for breaches of environmental law but allows for the establishment of national criteria for the implementation of this right. According to the Court of Justice of the European Union, these provisions must be brought into line with Article 47 of the Charter of Fundamental Rights of the European Union, which guarantees an effective remedy at law. For a long time, representatives of the public concerned have not been allowed to challenge environmental legislation independently in Lithuania. The amendment to the Law on Administrative Procedure of the Republic of Lithuania adopted in 2021, which expanded the right of access to court, directly implemented the provisions of the Aarhus Convention and resolved the problems in Lithuanian law identified by the European Commission. This legislation strengthened the ability of NGOs to defend environmental interests, but also raised questions about its practical implementation. In recent years, the case law of the Supreme Administrative Court of Lithuania has begun to develop criteria for assessing the right of interested public organisations to appeal to the courts on the legality of normative administrative acts in the field of environmental protection.