Lietuvos Baudžiamojo kodekso normų peržiūros priežastys, kryptys ir vertinimas
| Date |
|---|
2024 |
Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK, baudžiamasis įstatymas, Lietuvos baudžiamasis įstatymas) pakeitimai ir papildymai, padaryti per 2024 metus. Juos lėmė keli veiksniai. Svarbiausias – XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimas, susijęs su iniciatyva atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ex post vertinimą, inter alia siekiant subalansuoti bausmių ir baudžiamojo poveikio sistemas1. Įgyvendinant šiuos tikslus, 2024 metais priimti du įstatymai, esmingai atnaujinę BK bendrąją ir specialiąją dalis. Pakeitimus taip pat lėmė ir siekis tobulinti baudžiamosios atsakomybės sąlygas už manipuliavimą sporto varžybomis; už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus krašto apsaugos tarnybai ir mobilizacijai; taip pat ir už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Siekis įgyvendinti 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios pamatinį Tarybos sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR nuostatas (toliau – Direktyva (ES) 2017/541), lėmė esminius bendrininkavimo instituto reglamentavimo pokyčius ir nustatė atsakomybės už teroristinės grupės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimą, vadovavimą atitinkamai grupei ar dalyvavimą jų veikloje. Europos Komisijai identifikavus BK trūkumus dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (toliau – Pamatinis sprendimas 2002/584/TVR) ir 2022 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/228, kuria dėl suderinimo su Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis iš dalies keičiama Direktyva 2014/41/ES (toliau – Direktyva 2022/228), nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, iškilo poreikis plėsti atsisakymo vykdyti Europos arešto orderį pagrindus. 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB (toliau – Direktyva (ES) 2022/2557) nuostatų perkėlimas į mūsų valstybės teisę, lėmė poreikį tobulinti ir melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę atsakomybės sąlygas. Aktualizavus šiuos baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kyla poreikis juos įvertinti ir pasiūlyti pildomų ar net kitokių sprendinių, kurie atlieptų baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio teisės paskirtį, išties subalansuotų Lietuvos baudžiamąją politiką. Straipsnyje kritiškai pasisakoma ne apie vieną sprendimą, susijusį su baudžiamosios atsakomybės griežtinimu. Kritiškai vertinamos ir tos baudžiamojo įstatymo pataisos, kurios atliepia tik šios dienos poreikį, eliminuoja toliaregiškumą ir atsiriboja nuo mokslinio įdirbio.
The article analyses the amendments and additions to the Criminal Code of the Republic of Lithuania that have been made during the year 2024. Several factors have contributed to these changes. The most important of these is the implementation of the provisions of the Eighteenth Programme of the Government of the Republic of Lithuania, which relates to the initiative to carry out an ex-post evaluation of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, inter alia, with a view to balancing the systems of penalties and punitive measures. In pursuit of these objectives, two laws were adopted in 2024 which substantially updated the general and special parts of the CC respectively. The amendments were also motivated by the aim of improving the conditions of criminal liability for the manipulation of sports competitions, for crimes and misdemeanours relating to the national defence service and mobilisation, as well as for crimes against the independence of the Lithuanian State, the integrity of its territory and the constitutional order. The aim of implementing the provisions of Directive (EU) 2017/541 of the European Parliament and of the Council of 15 March 2017 on combating terrorism, replacing Council Framework Decision 2002/475/JHA and amending Council Decision 2005/671/JHA, has led to fundamental changes in the regulation of the institute of complicity, as well as to the introduction of liability for the establishment, direction or participation in the activities of a terrorist group or organised terrorist group. The European Commission identifies shortcomings in the Lithuanian Criminal Code as a result of the 13 June 2002. The transposition of Council Framework Decision 2002/584/JHA on the European Arrest Warrant and the surrender procedures between Member States and Directive (EU) 2022/228 of the European Parliament and of the Council of 16 February 2022 amending Directive 2014/41/EU for the purposes of alignment with the Union’s rules on the protection of personal data, has necessitated the need to broaden the grounds for refusing to execute a European Arrest Warrant. The transposition of Directive (EU) 2022/2557 of the European Parliament and of the Council of 14 December 2022 on the resilience of critical entities and repealing Council Directive 2008/114/EC has also led to the need to improve the conditions of liability for false reporting of a danger or disaster to the public. The actualization of these amendments to the Criminal Law raises the need to evaluate them and, if necessary, to propose additional or even different solutions that would fulfil the purpose of criminal law as an ultima ratio law and would make the Lithuanian criminal policy truly balanced. The article is critical of a number of solutions that are related to the strengthening of criminal liability. It is also critical of those amendments to the Criminal Law which are only in line with the needs of the day, which eliminate foresight and which are disconnected from scientific research.