Lack of positive socialisation as a precondition for adolescent aggression
| Date |
|---|
2017 |
Straipsnyje analizuojama pozityviosios socializacijos stokos kaip prielaidos paauglių agresijai problematika. Išsamiai aptariama socialinių ins - titutų – šeimos, mokyklos, bendraamžių ir žiniasklaidos – įtaka asmenybės ugdymuisi ir poveikis paauglių agresijai. Empiriniams duomenims surinkti buvo taikyta anketinė apklausa (skirta mokiniams). Tyrime dalyvavo 102 ti - riamieji (50 berniukų ir 52 mergaitės), kurių tėvai davė sutikimą ir patys tiria - mieji sutiko dalyvauti tyrime. Tiriamaisiais buvo pasirinkti bendrojo ugdymo mokyklų 7–9 klasių mokiniai, kurių amžius – nuo 12 iki 16 metų. Empirinis tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių sutinka, jog jų mokyklo - se egzistuoja agresyvumo problema, o labiausiai paplitusios agresijos formos yra prasivardžiavimas, kitų mokinių stumdymas, paskalų skleidimas ir daiktų atiminėjimas. Mokykloje dominuoja verbalinė agresija, sparčiai plinta elektro - ninė agresija ir elektroninės patyčios, kurių pasireiškimo mastams ištirti reika - lingi moksliniai tyrimai. Patiriamos agresijos dažnumas statistiškai reikšmin - gai susijęs su draugų kiekiu klasėje, t. y. kuo daugiau paauglys turi draugų, tuo rečiau jis nukenčia nuo agresyvių mokinių; nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių ir patiriamos fizinės agresijos formų.
The article explores issues pertaining to the lack of positive socialisation as a precondition for adolescent aggression. Social institutes – the family, school, peers and the media – are extensively discussed as having the greatest impact on personality development and teen aggression. A questionnaire survey (for students) was employed to collect empirical data. The research involved 102 respondents (50 boys and 52 girls) upon agreement from both their parents and the respondents themselves. The sample included students of grades 7–9 from general education schools, aged from 12 to 16. The empirical research revealed that a greater part of the respondents acknowledged the existence of the problem of aggression at their school; the most widespread forms of aggression included: name-calling, pushing around, insinuation and deprivation of personal belongings. Verbal aggression was predominant at school; e-aggression and e-bullying were rapidly increasing, yet their extent demands further research. The frequency of aggression was statistically significantly related to the number of friends within the class, i. e., the more friends s/he had, the less frequent aggression s/he faced; whereas a statistically significant difference was determined between genders and the forms of experienced physical aggression.