Sergančiųjų šizofrenija kliedesių faktorinė analizė

Seniai nustatyta, kad šizofrenijai būdingi nepastovūs simptomai, kintama ligos eiga, įvairūs klinikiniai profiliai. Šizofreninių psichozių psichopatologija yra heterogeniška ir daugiadimensinė. Siekdami sumažinti šios sudėtingos ligos simptomų heterogeniškumą, tyrėjai stengiasi identifikuoti homogeniškus simptomų potipius arba faktorius, pagal kuriuos galima grupuoti simptomus į sindromus, tirti šių sindromų klinikinius, eigos ir gydymo savitumus, jų neurobiologinius mechanizmus. Kliedesiai yra pagrindinė šizofrenijos sutrikimų savybė. Tyrimo tikslas – nustatyti, kiek ir kokius nepriklausomus faktorius matuoja „Fragebogen für psychotische Simptome“ (liet. Psichozinių simptomų anketa) klausimyno kliedesių turinio klausimai, taikomi pacientams, sergantiems šizofrenija, šizoafektiniu sutrikimu arba šizotipiniu sutrikimu. Kliedesių simptomai buvo vertinami taikant „Fragebogen für psychotische Symptome“ (liet. Psichozinių simptomų anketa) (FPS) metodiką, t. y. pusiau struktūruotą klausimyną, parengtą Vienos medicinos universiteto Kultūrinės psichiatrijos mokslinių tyrimų grupės (Stompe, 1999). FPS metodika buvo išversta į lietuvių kalbą naudojant dvigubo vertimo metodą. Ištirti 295 ligoniai (amžiaus vidurkis – 42,4 metų (SN 9,7); 152 (51,5 proc.) – moterys). Kliedesių turinio sąsajos ir šablonų išskyrimas ir apibrėžimas atliktas naudojant tiriamąją faktorių analizę, taikant pagrindinių komponenčių metodą. Pradinis modelis išskyrė šešis faktorius, paaiškinančius 64,2 proc. bendrosios dispersijos. Nustatytų kliedesių sindromų pavadinimai atspindi sergančiųjų psichozėmis mąstymo turinį bei aktualijas: „kaltės kliedesiai“, „persekiojimo ir santykio kliedesiai“, „religinio turinio kliedesiai“, „didybės kliedesys“, „neturto bei hipochondrinis– senestopatinis kliedesys“[...].

The psychotic disorders have long been characterized by significant variability in symptoms, course of illness, and clinical profiles. In an attempt to reduce the heterogeneity of this complex disorder, researchers have tried to identify homogeneous subtypes that will facilitate the identification of links between symptoms and putative neurobiological mechanisms. Delusions are a central feature of schizophrenia and other endogenous psychotic disorders. Our goal is to examine the factor structure of delusions in individuals with diagnoses of schizophrenia/schizoaffective disorder. Our data are based on evaluation of content of delusions in 295 inpatients (the mean age – 42.4 (SD 9.7) years; women – 152 (51.5%) with diagnoses of schizophrenia and schizoaffective disorder by the means of the “Fragebogen für psychotische Symptome (FPS) – a semi-structured questionnaire developed by the Cultural Psychiatry International research group in Vienna (Stompe 1999). The FPS was translated into Lithuanian using of the method of double translation. The principal component analysis resulted in six distinct and interpretable factors explaining 64.2% of the variance. We found six independent factors that may divide delusions in six delusional syndromes: “pathological guilt syndrome“, „persecutory syndrome“, „religious delusions“, “omnipotence syndrome“, „misery and coenesthetic-hypochondria syndrome“, „nihilistic delusions“. Future research is needed to address impact of these syndromes to course, to treatment response and to outcomes of schizophrenia spectrum disorders.