Pirminės sveikatos priežiūros rodiklių kaita Lietuvoje 1990-2000 metais

Tyrimo tikslas buvo nustatyti ir palyginti, kaip pasikeitė pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai vykstant sveikatos apsaugos reformai, taip pat šių rodiklių pagrindu įsitikinti, ar pirminės sveikatos priežiūros reforma nepadarė žalos gyventojų sveikatingumui. Išanalizuota ir palyginta pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir gyventojų sergamumo, ligotumo, invalidumo ir mirtingumo (ir standartizuoto) statistinių rodiklių dinamika 1990-1999 m. Naudotas tiesinės regresinės analizės metodas. Nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbo produktyvumo negalima vertinti vienareikšmiškai: šeimos gydytojo vaidmuo visuomenėje didėja. Pirminės ir antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros gyventojų sveikatos rodikliai nuo 1994 m., pradėjus įgyvendinti bendrąją praktiką, palankiai keičiasi: mažėja gyventojų mirtingumas, geriau išaiškinamos ligos, gyventojams du karius rečiau dėl tos pačios ligos tenka kreiptis į gydytojus, kur kas daugiau tyrimų atliekama ambulatoriškai, mažėja greitosios pagalbos iškvietimų. Tačiau pagausėjo siuntimų specialistams konsultuoti ir į stacionarą, yra poliklinikų darbo organizavimo trūkumų, kyla problemų pildant dokumentaciją. Keistina šios srities finansavimo ir darbo organizavimo tvarka. Bendrosios praktikos gydytojų skaičiaus padidėjimas (pusė poreikio) ateityje jau rodys visuomenei pirminės sveikatos priežiūros reformos teigiamą poveikį.

The objective of the research was to establish and compare how the indicators of primary health care institutions have changed during health care reform. Also the objective was to ensure if primary health care reform has not made any harm for the morbidity of the inhabitants. The dynamics of statistics of primary health care institutions activity, also morbidity incidence and prevalence, disablement and mortality (including standardized) indicators during 1990 - 1999 were analyzed and compared. The method of rectilinear regressive analysis was used. It was established that the effectiveness of work in health care institutions couldn't be estimated monosemanticly: The role of family doctor is increasing in the society. Health care indicators of primary and secondary out-patient care for inhabitants are changing in the benevolent direction since 1994, after general practice was started to be implemented- The mortality of inhabitants is decreasing, the disclosing of diseases is improving, inhabitants apply to doctors twice less because of the same disease, far more investigations and analyses are done out-patiently, the number of emergency calls is decreasing. But there is an increase of sending for specialist consultations to hospitals, there are some deficiencies in the work organizing of poly-clinics, some problems with documentary executions. The management of the work and financing of this sphere is to be changed. The increase of the number of general practice doctors is expected to show the positive effect of health care reform for the society in future.