Bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų vaidmuo vieningoje civilinės saugos mokymo sistemoje
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2010 |
Straipsnyje analizuojama absolventų baigusių skirtingų pakopų mokymo įstaigas pasirengimo ekstremaliai situacijai lygis: teisinis reglamentavimas, studijų tęstinumas ir realus absolventų pasirengimo bei žinių lygis. Naudojant anketavimo metodą apklausti 30 bendrąjį išsilavinimą įgijusių absolventų, 30 aukštesnįjį išsilavinimą įgijusių absolventų ir 30 aukštąjį išsilavinimą įgijusių absolventų. Nustatyta, kad absolventų pasirengimą ekstremaliai situacijai lygį lemia tiek objektyvūs (individualių apsaugos priemonių, metodinės ir mokslinės literatūros trūkumas, slėptuvių nebuvimas arba jos toli), tiek ir subjektyvūs (pratybų, stažuočių, kompleksinių mokymų trūkumas) faktoriai.
The article analyzes the level of preparedness for an extreme situation by graduates, who have finished different stage scholastic institutions, such as: juridical regulation, studies continuation and the real level of graduates` preparation and knowledge. The questionnaire method has been used to ask 30 graduates of general education, 30 of them who gained further education and 30 graduates who had university education. It has been determined that the graduates readiness level for an extreme situation is conditioned by both objective (lack of individual protective equipment, methodological and scientific literature; lack of hideouts or they are far away) and subjective (lack of training, traineeship and complex training) factors.