Administracinio nurodymo institutas: taikymo ypatumai ir problemos
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
2011 m. sausio 1 d., įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) pakeitimai, įtvirtinantys administracinio nurodymo institutą. Šio instituto įtraukimą į nacionalinę teisės sistemą sąlygojo keletas priežasčių, tai ir siekis bent iš dalies išspręsti nuolat eskaluojamą klausimą, dėl ypatingai didelio teismų darbo krūvio, ir noras pagreitinti administracinių teisės pažeidimų bylų procesą dėl mažiausiai pavojingų veikų, ir galimybė efektyviau surinkti į valstybės biudžetą lėšas, už paskirtas administracines nuobaudas. Straipsniu siekiama išanalizuoti administracinio nurodymo turinį, jo taikymo sąlygas. Atskleidžiami teisinio reguliavimo trūkumai, kurie susidarė įvedus šį institutą, tačiau nepakoregavus, nepapildžius iki tol galiojusio teisinio reguliavimo. Pasitelkiant konkrečias bylas, siekiama nustatyti, ar taikant administracinio nurodymo institutą praktikoje, pasiteisino įstatymų leidėjo, įstatymo iniciatorių ir rengėjų tikslai1, ar šis institutas, jo turinys, tinkamai suprastas ir aiškinamas tų subjektų, kuriems pagal kompetenciją priklauso jį taikyti. Pateikiami siūlymai dėl esamo teisinio reguliavimo tobulinimo.
Administrative order may be issued not in all cases, only when all conditions applied to issuance of administrative order are satisfied. Anyhow, when applying this institute in practise a few problems arose: not all subject having competence to apply administrative order are capable to properly identify the monetary amount of administrative order in specific cases, when the sanction of article of the Code, where a particular violation is described, does not foresee minimal fine; it is not clear if a person who violated specific article and paid the fine indicated in the administrative order, is presumed as being punished by administrative liabilty; is it possible to apply administrative order in cases when a specific sanction of the article of the Code foresee the only sanction - the warning; is it possible to apply administrative order in cases when the alternative penalty foreseen in the particular santion is not only a fine or warning; by what means the subject issuing administrative order may receive the information about previous punishments of the person, and the information whether the person has paid the fine prescribed by the administrative order. All those problematic issues are discussed in the article. It is analyzed whether the aims of the legislative subjects and initiators of this norm where reached in practice. The authors of the article present proposals for improvement of legal regulation and solution of the above-mentioned problems.