Vaikų aukų teisinės ir socialinės apsaugos struktūrinių trūkumų šalinimo galimybės Lietuvoje

The article presents an analysis of abused child social and legal protection. Physical, sexual or psychological abuse against children provides an impulse for the interaction among responsible institutions. This interaction is a complexphenomenon that involves diverse legal, social andprivate institutions. The clash of interests between statė andfamily institutions responsible for child protection places a child in a problematic position. When the needs of child are disregarded, institutional interaction may cause system abuse. The damage of inappropriate help of institutions (here one has in mind not only formai institutions, but also different projects, programs) upon a child is rather differently called, namely: the institutional abuse, program abuse, repeated abuse, system abuse. The essential difference is that the system abuse touches not one child, but a lot of children as well as most freąuently it is related to the policy of childhood protection. Such a process of childprotection ends to the child’s disadvantage and creates an incentive for an abuser to exploit a child more intensively. The article is based on the data from legal document analysis and the survey of child’s rights protection experts. The survey was carried out in August-September, 2001. The ąuestionnaire includes 46 ąuestions, 19 of yvhich are open-ended. The Markei and Opinion Research Centre "Vilmorus" selected experts throughout Lithuania . The totai of 198 experts comes from the Children’s Rights Protection Agency, the police, the Prosecutor’s Office, Courts of law, Psychological support services, the Institute of Medical Expertise and medical institutions of Lithuania.[...].

Nėra panacėjos, kaip išvengti ir kaip apsaugoti žmogų, patyrusį prievartą, kad būtų Išvengta ne tik jos pasikartojimo, bet ir su ja susijusių padarinių. Netinkamai organizuota pagalba, ypač vaikams aukoms, gali ne tik nesustabdyti prievartos, bet dar labiau ją paskatinti, turėti neigiamų padarinių visam žmogaus gyvenimui. Mokslinėje literatūroje netinkamai organizuota juridinė ir socialinė apsauga vadinama antrine prievarta, reviktimizacija, institucine ar sistemos prievarta. Šio straipsnio tikslas -įvardyti egzistuojančią sistemos prievartos prieš vaikus aukas problemą Lietuvoje, nurodyti teisinės ir socialinės apsaugos struktūrinius trūkumus ir jų šalinimo galimybes. Darbas paremtas 2001 m. antrame pusmetyje Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus" atlikta vaiko teisių apsaugos ekspertų apklausa, teisinių ir nacionalinių dokumentų bei literatūros analize. Vaiko teisių apsaugos ekspertas - specialistas, dirbantis praktinį darbą su prievartą patyrusiu vaiku. Iš viso buvo apklausti 198 ekspertai, atstovavę teismo, prokuratūros, policijos, vaiko teisių apsaugos Ir psichologinėms tarnyboms, teismo medicinos institutui visose Lietuvos apskrityse. Straipsni sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama sistemos prievarta, kuri įvardijama kaip teisinės ir socialinės valko aukos apsaugos disfunkcija. Antrojoje dalyje analizuojama vaiko aukos apsaugos struktūriniai trukdžiai. Straipsnio pabaigoje pateikiama išvadinę diskusija, kurioje persipina teoretikų ir vaiko teisių apsaugos ekspertų nuomonės.