Kai kurios Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 99 straipsnio 1 dalies taikymo problemos
| Author | Affiliation |
|---|---|
Kviatkovskis, Antonas |
Lietuvos Teisės universitetas |
| Date |
|---|
2004 |
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 99 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties sudarymą. Principinę reikšmę turi pirmoji šio straipsnio dalis, pagal kuria darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 str.). Svarbu tai, kad DK 95 straipsnis, į kurį nuoroda patelkta DK. 99 straipsnio 1 dalyje, apima visas darbo sutarties sąlygas: būtinąsias , mokėjimo už darbą ir kitas. Vadinasi, dabar tam, kad darbo sutartis įsigaliotų ir būtų vykdoma, reikalingas abiejų šalių susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, įvardytų DK 95 straipsnyje. Artai reiškia, kad kiekvienu atveju tam, kad darbo sutartis būtų laikoma sudaryta, šalys turėtų aptarti visas DR 95 straipsnyje nurodytas sąlygas, o jeigu to nepadarys, vadinasi tos sąlygos išvis neatsiranda ir darbo sutartis nelaikoma sudaryta? Juk iš tikrųjų šios sąlygos labai įvairios, išsamaus jų surašo pateikti neįmanoma, be to, nėra jokio reikalo aptarinėti tai, kas šiam konkrečiam atvejui visiškai netinka. Kita vertus, ar visada turi būti sulygstama dėl tų sąlygų, kurios DR 95 straipsnyje ne tik priskiriamos prie būtinųjų, bet konkrečiai įvardija, pavyzdžiui, struktūrinį padalinį? Taigi kokios sąlygos, dėl kurių reikia susitarti tam, kad darbo sutartie būtų laikoma sudaryta, turimos omenyje DK 99 straipsnio 1 dalyje? Ar yra tokio susitarimo ribos, jeigu yra, tai kokios jos? Kokios pasekmės atsiranda, pavyzdžiui, nesusitarimo paaiškėjimo momentu? Šiuos klausimus ir norėčiau pa-nagrinėti, remdamasis viena iš DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų - darbuotojo darboviete, tiksliau, įmonės struktūriniu padaliniu.
In fact these conditions are very varying, it is not possible to provide an exhaustive list of them, and there is no need to discuss provision, which do not apply for this particular case. On the other hand, is it always necessary to agree on the conditions which in accordance with Article 95, LC are not only classified as obligatory, but are also specified in particular, e.g., regarding structural divisions? So what conditions are taken in consideration in Article 95, LC that has to be agreed upon in order to have the employment contract concluded? Are there any limitations for such agreement, if yes, what are they? What could be the consequences taking into consideration, e.g., the moment when the disagreements appear? This subject is analysed on the basis of the example of one of the conditions indicated in the 1st part, Article 95, LC: workstation of an employee, and more precisely -structural division of an enterprise.