Reasons Why Lawyers Recommend or do not Recommend Mediation to Their Clients
| Author | Affiliation |
|---|---|
Kraemer, Raimonda |
| Date |
|---|
2021 |
Didėjant mediacijos svarbai (Hehn, Sieg, 2020, p. 1), jos populiarumui, įvedant privalomosios mediacijos institutą, didėja ir advokatų domėjimasis mediacija (Trossen, 2019, p. 18), bet kartu kyla ir daugiau klausimų, susijusių su mediacijos taikymu advokato veikloje, pavyzdžiui: kokias paslaugas advokatas gali teikti mediacijoje? Kokios priežastys skatina (trukdo) advokatus taikyti savo veikloje mediaciją? Kodėl advokatai rekomenduoja mediaciją ar jos nerekomenduoja savo klientams?Šiame kontekste advokatai susiduria su naujais iššūkiais: 1) jie turi nuspręsti, ar dalyvaus mediacijoje; 2) turi pa-sirinkti vaidmenį, kurį ketina atlikti mediacijoje; 3) turi gebėti klientams išaiškinti jų galimybę spręsti kilusius ginčus taikiai, įskaitant mediacijos procesą; 4) advokatai, mediacijoje veikiantys kaip mediatoriai, turi gebėti atskirti savo kaip advokato veiklą nuo mediatoriaus veiklos ir paaiškinti ginčo šalims suprantamai, kokias funkcijas advokatas konkrečiu atveju ketina atlikti – advokato ar mediatoriaus.Be abejo, advokatai, norėdami dalyvauti mediacijoje, susidurs ne tik su išvardytais, bet ir su kitais iššūkiais ir pro-blemomis, kurių baigtinio sąrašo nėra ir negali būti. Taip yra todėl, kad ginčų sprendimo rinka, kurioje dirba advokatai, kaip ir pats gyvenimas, yra dinamiška. Tad ir nauji iššūkiai, įskaitant tuos, kurie susiję su mediacija advokato veikoje, – neišvengiami.Autorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad mediacija – toks ginčų sprendimo būdas, kur ginčo šalys privalo pačios rasti ginčo sprendimą (Trossen et al., 2014, p. 148). Tuo tarpu advokatai, vadovaudamiesi savo tradiciniu mąstymu, dažnai linkę patarti ginčo šalims, kokį sprendimą reikėtų priimti (Rüstow, 2008, p. 385–432). Advokatai kartais pamiršta, kad mediacijoje, siekiant taikaus ginčo sprendimo, ne visada būtinos specialios teisinės žinios, o kur kas labiau reikia socialinių įgūdžių, empatijos, gerų bendravimo įgūdžių ir gebėjimo atskleisti ginčo šalių tikruosius interesus.Šiame straipsnyje vertinami ir lyginami praktiniai advokato dalyvavimo mediacijoje aspektai Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Vokietiją ir Austriją autorė pasirinko dėl to, kad tai kontinentinės teisės valstybės, turinčios vienas iš seniausių mediacijos tradicijų Europoje. Didžioji Britanija pasirinkta, nes įstatymų leidėjas Mediacijos direktyvą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų) joje įgyvendino lakoniškai (mediacijos procesas detaliai nereglamentuojamas), tačiau mediacijos plėtrai šitai nesutrukdė. Be to, mediacija Didžiojoje Britanijoje turi itin gilias ir laisvosios rinkos pagrindu susiformavusias tradicijas. Įstatymų leidėjo įtaka mediacijai Didžiojoje Britanijoje yra minimali. Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Austrijoje susiformavusios praktikos pavyzdžiais gali būti naudojamasi siekiant įvertinti mediacijos taikymo advokato veikloje sąlygas ir perspektyvas Lietuvoje, rasti naujų idėjų, suformuluoti racionalių pasiūlymų advokato veiklai, siekiant skatinti mediacijos instituto taikymą Lietuvoje.Tyrimo objektas – mediacijos taikymas advokato veikloje. Tyrimo tikslas – ištirti ir įvertinti mediacijos taikymo advokatų veikloje galimybes. Norint pasiekti tyrimo tikslą, keliami šie uždaviniai:1. Ištirti, kodėl advokatai rekomenduoja mediaciją ar jos nerekomenduoja savo klientams.2. Pateikti išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus.Mokslinės literatūros mediacijos tema gana daug, bet mokslinių darbų, nagrinėjančių mediacijos taikymą Lietuvoje praktikuojančių advokatų veikloje, dar labai mažai. Kompleksinio tyrimo, orientuoto išimtinai į advokato veiklą media-cijoje ir apimančio advokato galimus vaidmenis mediacijoje, jo elgesį skirtinguose mediacijos etapuose, teisinio regla-mentavimo ypatumus, praktinius aspektus, su kuriais susiduria advokatas, dalyvaujantis mediacijoje, autorė pasigenda ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.Šiame straipsnyje autorė analizuoja ir vertina atlikto tyrimo rezultatus, dėl kurių (ne)atsisakoma teisinėje veikloje mediacijos arba ji klientams (ne)rekomenduojama. Remiantis darbe nustatytomis aplinkybėmis daromos išvados ir teikiama pasiūlymų, kurie skatins advokatus dalyvauti mediacijoje, taip pat ir atitinkamas institucijas imtis reikiamų veiksmų, kad mediacija dažniau būtų taikoma advokato veikloje.Apklausos populiacija – 314 698 Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Austrijoje praktikuojantys atsitiktinai atrinkti advokatai. Apklausos imtis nustatyta taikant Paniotto formulę ir imties skaičiuoklę.Reikėjo apklausti 267 respondentus. Kadangi į apklausos klausimus atsakė 292 advokatai, apklausoje dalyvavusių respondentų imtis yra reprezentatyvi. Apklausos patikimumas – 95 procentai. 6 procentų imties paklaidos dydis yra leistinas, nes ši apklausa skirta advokatų požiūriui į mediaciją išsiaiškinti.
The influence of lawyers on the development of mediation is one of the greatest, since in the event of a dispute the lawyers are the first to contact the parties to the dispute. Nevertheless, the practice of legal mediation belongs to a field that has not yet been empirically researched (Wambach-Schulz, 2018, p. 82).Today, both clients and customers of legal services place high demands on the lawyer; therefore it is necessary for the lawyer to strive for new competencies that would help to optimally examine each legal dispute and thus help them remain competitive in the legal market. In recent years, mediation has become increasingly important in Lithuania, but its application in the practice of lawyers is still insufficient. For this reason, and to research the experiences of the lawyers, the author conducted a survey in Lithuania, Austria, Germany and Great Britain (England and Wales).The results of the research showed that the reasons for the application of mediation in the activities of lawyers depends on different but interrelated factors. Complex research focused exclusively on the activities of a lawyer in mediation and covering the possible roles of a lawyer in mediation, as well as their behavior in different stages of mediation, the peculiarities of legal regulation, and practical aspects faced by a lawyer participating in mediation has not been conducted in Lithuania so far.