Savaiminio (informaliojo) mokymosi sampratos analizė
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje aptariama savaiminio (informaliojo) mokymosi sampratos raida, akcentuojant jos kaitą mokymosi visą gyvenimą (MVG) politikos kūrimo kontekste, pristatomas požiūris į savaiminį (informalųjį) mokymąsi iš skirtingų diskursų perspektyvos. Akcentuojama, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje nėra vieningo nusistovėjusio termino kalbant apie trečiąją mokymosi dimensiją – savaiminį (informalųjį) mokymąsi, akcentuojamą EK dokumentuose. Išskiriamos dvi esminės mokslininkų pozicijos šiuo klausimu, viena jų savaiminį mokymąsi prilygina informaliajam mokymuisi, šios sąvokos laikomos sinonimais; o kitą poziciją atstovaujantys mokslininkai savaiminį mokymąsi laiko viena iš informaliojo mokymosi sudėtinių dalių. Savaiminis (informalusis) mokymasis – tai savimoka, kuri vyksta tiek nesąmoningai, tiek suinteresuotai ir motyvuotai.
The article deals with the development of informal learning conception emphasizing its change in the context of Lifelong learning policy; an approach to informal learning from different perspectives of discourses is presented. Expression of informal learning is getting more and more significant in modern world. The research and analysis of scientific references suggests that learning is neither formal nor informal; it can be defined according to surroundings and/or context where it takes place as well as according to person‘s learning intention. There is no general perception of conception and ideas of informal learning. Informal learning is considered to be a continuum amongst self-governing, conscious, purposeful and environment influenced learning (without additional efforts). Definitions oriented to learning organization and learning process complement each other rather than compete with each other. Generally, speaking about informal learning a construct that reveals and explains is having in mind, whereas intention and processuality can occur in different degrees. Analysis of informal learning in the perspectives of different discourses creates psychological, biographical, professional, cultural and social contexts that highlight various concepts of informal learning factors.