Overview of the present criminal police reform in Lithuania: from structural changes towards efficiency of activities
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2015 |
Dabartiniai kriminalinės policijos veiklos pokyčiai jau nebeįsivaizduojami be pamatuotų, moksliškai pagrįstų tyrimų rezultatų. Vidinių ir išorinių priežasčių visuma siekiant optimizuoti nusikalstamų veikų tyrimo organizavimą ir racionaliau panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius lėmė didžiosios Lietuvos kriminalinės policijos reformos būtinumą. Pažymėtina, jog šios reformos tikslas buvo ne mechaniniai struktūrų pakeitimai – policijos moksliškai pagrįstų tyrimų pagrindu atlikti struktūriniai pokyčiai konfigūravo ir būsimų novatoriškų veiklos modelių įdiegimą peržiūrint ir stiprinant žmogiškųjų išteklių kompetenciją. Sistemiškai šie pokyčiai turi keleriopą reikšmę: suvienodinama ir susisteminama šalies apskričių (regionų) policijos komisariatų kriminalinės policijos veikla; šalies mastu koncentruojama žvalgybinė veikla ir jos koordinavimas (kontrolė); standartizuojami kriminalinės policijos pareigybių aprašymai; identifikuojamas siekimas (su)vienodinti kriminalinės policijos pareigūnų darbo krūvį, išvengimą funkcijų dubliavimosi; stiprinamos visos ikiteisminio tyrimo veiklos organizavimo grandys: tiek reaguojant į įvykius, tiek taikant naująją veikų prioritetizavimo sistemą. Optimizuotų veiklos formų diegimas nusikalstamų veikų tyrimo organizavimo kontekste garantuoja efektyvią visų ikiteisminio tyrimo grandžių sąveiką. Pirma, optimizuotai kriminalinės policijos veiklai nuo 2015 m. sausio 1 d. apskričių (regionų) vyriausiųjų policijos komisariatuose koncentruojama žvalgybinė funkcija, iki tol atliekama ir teritoriniuose policijos komisariatuose. Taip pat formuojami padaliniai pagal specialias žvalgybinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo kryptis. Antra, buvo atliktas nusikalstamų veikų tyrimo prioritetizavimas. Juo siekiama racionalaus žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymo, aktyvaus ir racionalaus subjektų bendradarbiavimo, sisteminio požiūrio formavimo į nusikalstamų veikų tyrimo intensyvumą. Labai svarbu, jog nebūtų visiškai nuvertintas žemesnis ikiteisminių tyrimų prioritetas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis kiekviena veika turėtų būti tiriama. Taigi, žemesnis ikiteisminių tyrimų prioritetas visiškai neturėtų eliminuoti nepavojingų nusikalstamų veikų tyrimą ir turėtų išlikti toks pat legitimus, kaip ir kiti aukštesni ikiteisminių tyrimų prioritetai. Trečia, policijoje pradėtas eksperimentas reaguojant į įvykius, kuomet tikimasi paraleliai stiprinti visas ikiteisminio tyrimo organizavimo grandis – nuo reagavimo į įvykius iki bylos baigties įtraukiant į nusikalstamų veikų tyrimo organizavimą šiuolaikinės vadybos principus – centralizuotos veiklos formatą, aktyvaus ikiteisminio tyrimo subjektų bendradarbiavimo modelį, šių subjektų kvalifikacijos stiprinimą vienoje srityje. Visgi, numatomos galimos ir šios veiklos silpnybės: ryškaus darbo krūvio padidėjimas, didelė atsakomybė ir greitas organizavimo tempas taptų našta nepatyrusiems darbuotojams, pamaininio darbo įtaka ikiteisminio tyrimo kokybei ir pan. Kita vertus, reagavimo kontekste svarbus vaidmuo tenka patyrusiems darbuotojams – jų kompetencija svarbi kvalifikuotai ir kokybiškai atliekant pirminius tyrimo veiksmus, kurie labai svarbūs tolesnei tyrimo eigai. Pažymėtina, jog ši eksperimentinė veiklos sritis nėra epifenomenas. Ji turi loginę jungtį su ikiteisminių tyrimų prioritetizavimu – tai dviejų naujų veiklos formų įdiegimas praktiškai tuo pačiu metu ir turint vieningą apibendrintą tikslą – optimizuoti nusikalstamų veikų tyrimo organizavimą. [...]
This article aims at introducing the present reform of the Lithuanian criminal police. It reflects principal prerequisites for the reform in the fields of legal regulation, practical application and structural changes. This reform of the criminal police is characterized by complexity of actions since the alterations encompass not only peculiarities of criminal activities and implementation of new forms of work organization in practice but also specific features of the professional development of criminal police officers. The article consists of the introduction outlining the most relevant and latest indicators of legal regulation in the field of organization of criminal investigations. The body of the article consists of three interrelated parts consistently analyzing changes related to the structure and activities of the criminal police. The first part outlines key reasons which determined indispensable changes to be carried out in the criminal police, as well as substantial structural changes of the criminal police in 2014-2015. The second part is devoted to the analysis of one of the most critical spheres of legal regulation in streamlining the organization of pre-trial investigation, i.e. prioritization of pre-trial investigations which was launched in 2015. This part also highlights how prioritization of pre-trial investigations adds to a more efficient organization of activities. The issue of the legitimation of priority identification for pre-trial investigations is discussed as well. The third part overviews one of the examples of implementation of innovative activity models, that is, a tentative case of Kaunas police commenced in 2015, involving activities of Criminal acts Registration Unit along with principal guidelines for this activity. Possible strengths of this model of activities and possible weaknesses, as a prerequisite of such a form of work, are identified.