Terapinė medicinos filosofijos funkcija
Author | Affiliation | |
---|---|---|
Patyjewicz, L | ||
Sveikatos apsaugos ministerija |
Date |
---|
2007 |
Nuo seniausių laikų filosofija stengėsi padėti ne tik medicinai, bet ir konkrečiam žmogui jam galinėjantis su liga, skausmu, likimo smūgiais ir mirties baime, atlikdama sielos ganytojos funkciją. Straipsnyje apžvelgiamas įvairių psichologijos ir filosofijos krypčių indėlis į paciento psichinę, fizinę ir dvasinę gerovę. Nes iš esmės filosofija orientuota teikti pagalbą išaiškinant ir išsprendžiant moralines medicinos problemas, nors niekada neturėjo tikslo įsilieti į tai, kas yra jos kompetencijoje. Šiuo metu gal labiau negu savo ištakose medicinos filosofija gali tarnauti taip pat individualiam žmogui, klaidžiojančiam ieškant nuosavo gyvenimo kelio, pasimetusiam dėl šiuolaikinio pasaulio civilizacijos patologijos. Ši filosofija gali mokyti pažintinio nuotolio tarp savęs ir aplinkos, nuosavų klaidų supratimo, teisingo mąstymo, protavimo įvertinimo, numatymo ir susitaikymo su tuo, kas neišvengiama. Kiekvienais metais, pirmiausia išsivysčiusiose šalyse, didėjantis rimtų psichinių sutrikimų skaičius įpareigoja medicinos filosofiją pagelbėti juos gydant ir vykdant profilaktiką. Medicinos filosofiją reikia traktuoti ne tik kaip galimąm, bet kartu kaip laukiamą reakciją į dažnai neištartą šiuolaikinio žmogaus pagalbos šauksmą jo dvasiai.
From ancient times philosophy tried to assist not only general medicine but a specific man who was fighting against illness, pain, the blows of fate and dread of death. Philosophy used to play the role of a savior of souls as well. In the article it is reviewed the input of variuos trends of psychology and philosophy into patient’s psychic, physical and mental welfare. In the main medical philosophy is directed to give help, clearing up and solving moral medical problems, though never having the purpose to flow into their competence; at the meantime philosophy can be devoted to the service to an individual man, who has been straying looking for his own way of life, who has lost because of patology of contemporary world civilization. This philosophy can teach cognitive distance among oneself and surroundings, understanding of one’s own mistakes, right thinking, estimation of reasoning, foresight and reconsolation with inevitability. Each year raising number of serious psychic disorders obligates medical philosophy to help in their treating and prophylaxis, first of all in developed countries. Medical philosophy must be treated not only as possible but as expecting reaction to often unsaid contemporary man’s cry for life to his spirit.