Vaikai kaip tyrimo dalyviai: pasitikėjimo ribos ir tyrėjo etika
| Author |
|---|
Juodaitytė, Audronė |
| Date |
|---|
2011 |
Straipsnyje analizuojama vaikystės tyrimų situacija, apibūdinamos joje vyraujančios pažiūros į vaiką, vaikystę ir tyrimo metodologiją. Atskleidžiama diskusijos (kas turi būti pagrindiniai tiriamieji – vaikai ar suaugusieji?) metodologinė esmė. Protekcionuojama tų tyrėjų, kurie teigia, jog pagrindiniai tyrimo dalyviai yra vaikai, nuomonė. Kartu aiškinama, kuo vaikas(-i) yra ypatingi kaip tiriamieji. Pasitelkiamos vaikų psichosocialinės bei kultūrinės charakteristikos, kurios yra svarbios tyrėjui, pasirenkant kiekybinius ar kokybinius tyrimo metodus. Nurodomos pasitikėjimo vaikais kaip tiriamaisiais ribos. Atskleidžiami tyrimo etikos bruožai, kuriuos lemia tyrėjo pažiūros į vaiko(-ų) statusą. Aiškinama tyrėjo atsakomybės, kaip suaugusiųjų pasaulio ir jos kultūros atstovo, esmė. Nurodoma, jog jis vaikystės tyrimuose reprezentuoja santykių su vaikais tipą, būdingą tai visuomenei, kurioje jis gyvena. Akcentuojama vaikystės tyrėjo misija – atskleisti visuomenei nežinomas, nepažįstamas, o todėl ir kartais nuvertinamas vaikų pasaulio sociokultūrines ypatybes bei problemas. Siūloma tyrėjams atsakingai elgtis su tyrimų rezultatais, jų interpretacijomis bei apibendrinimais, nes jais galima paveikti vaikų gyvenimą ir jų problemų spendimus.
The article analyses the contemporary situation in the research on childhood and generalises the prevailing approaches to a child, childhood, as well as to research methodology. The methodological basis of the discussion—who should be the main subjects of research—children or adults—is revealed. The views of those researchers who maintain that children are the main participants of research are supported. Reference is made to the psycho-social and cultural characteristics of children, which dominate social-humanitarian research, which are relevant to a researcher when selecting qualitative or quantitative research methods. The limits of trust in children as subjects of research are indicated. The article discloses the features of the research ethics that are determined by a researcher’s approach to a child’s (children’s) status in the research. The core of the responsibility of the researcher as a representative of adults and their culture is explained. It is pointed out that a researcher in childhood research represents the type of relations with children that is characteristic of the society where the researcher lives. The article emphasises the mission of the childhood researcher—to reveal the unknown, unfamiliar and therefore sometimes underestimated socio-cultural aspects and problems of the children’s’ world to society. The conclusion is made that a childhood researcher in his/her research always advocates the social-cultural meaningfulness of the childhood world against adults and society as a whole. Research that involves children should answer a question—whether a child (children) is a reliable informant, and whether they are sincere when providing information. Often observed lies or insincerity of children should be understood by a researcher as a child’s intention to protect themselves from trouble. Various forms of avoidant behaviour depend on the age of the children. Childhood researchers must demonstrate trust in children even when the latter do not tell the truth. Besides, a researcher is recommended to avoid exerting pressure, manipulation and deception on children. A researcher should have certain character features: curiosity, being able to show an emphatic interest in a child’s life and to become an explorer striving to learn about and understand the child’s world.