Baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymo atvejų analizė. Atlikti darbai ir įžvalgos dėl naujų mokslinių tyrimų

Abstract

Dabartiniuose globalizacijos procesuose, kuomet aktyviai sprendžiamos migracijos politikos, saugumo plėtros, kovos su terorizmu ir hibridinėmis grėsmėmis aktualijos, viso pasaulio kontekste aktualus ir kitas klausimas – sąmoningas neapykantos reiškinio suvokimas ir tolerancijos įvairovei užtikrinimas išsaugant bei gerbiant kiekvieno asmens teises ir laisves. Pasireikšdama įvairiose gyvenimo srityse skirtingomis formomis, tarp įvairių, skirtingų žmonių grupių ir įvairiose situacijose, neapykanta vis labiau įgauna globalųjį pobūdį, tačiau išlieka svarbi ir prioritetinė kiekvienos valstybės veiklos realija bei rūpestis, paremtas kompleksinio pobūdžio priemonių taikymu. Lietuvoje ši tema, nors ir labai aktuali, moksliniu lygmeniu nagrinėta labai mažai. Ypač pasigendama giluminės neapykantos reiškinio įvairiais teisiniais „pjūviais" analizės, o būtent, šių nusikaltimų kvalifikavimo, bylų tyrimo ypatumų ir įrodinėjimo proceso, formuojamos teismų praktikos kontekstuose. Todėl šio straipsnio tikslas - pristatyti parengtos ataskaitos „Baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymo atvejų analizė" (toliau - Ataskaita) pagrindines nuostatas dėl praktikos neapykantos nusikaltimų bylose, siekiant išryškinti mokslinių tyrimų šia tema poreikį ateityje. Ataskaita parengta remiantis atliktu moksliniu tyrimu 2018 m. spalio mėn. - 2019 m. sausio mėn. vykdant Vidaus reikalų ministerijos koordinuojamą projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas", finansuojamą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020)1. Apibendrinus tyrimo metu gautus duomenis šioje ataskaitoje pateikiamos tam tikros išvados ir įžvalgos, kurios leido apibendrinti dabartinę situaciją ir identifikuoti būsimų mokslinių tyrimų poreikį šioje srityje. Pirma, pastaraisiais metais akivaizdus registruotų šių nusikaltimų mažėjimas, tačiau stebimas išaugęs Lietuvos teismuose priimtų išteisinamųjų nuosprendžių skaičius. Antra, nacionaliniai teismai remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika, tačiau būtina nuolat įvertinti naujausią EŽTT praktiką. Trečia, duomenų rinkimo ir įrodymų vertinimo srityje opiausia problema - nevienareikšmiškas, gana skirtingas šių nusikaltimų įrodinėtinų aplinkybių ir įrodymų vertinimas, todėl svarbu formuoti vienodesnę įrodymų vertinimo poziciją vadovaujantis jau esama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose. Ketvirta, būtina neapykantos nusikaltimų tyrimo metodika, leisianti ikiteisminio tyrimo subjektams profesionaliau rinkti duomenis, reikalingus šios kategorijos bylose, todėl reikia suburti mokslininkų ir praktikų komandą, kuri parengtų tokią metodiką. Penkta, būtinos kompleksinės edukacinės priemonės: įvairios švietimo akcijos mokyklose ir bendruomenėse didinant visuomenės supratimą apie neapykantą ir sąmoningumą, ugdant toleranciją įvairovei, bendri tyrėjų, prokurorų ir teisėjų mokymai formuojant bendrą tyrimo ir teisminę praktiką.