Tvaraus žemės ūkio vystymasis: politikos formavimas ir apribojimų vertinimas
Melnikienė, Rasa |
Eičaitė, Ovidija |
Volkov, Artiom |
The theory of sustainable development has become a key concept according to which the European Union and other developed countries have been formulating the long term agricultural policy over the past few decades. Applying this theory into practice, the challenges which derive from the integrity of the objectives of sustainable development are being faced. The different achievements of various countries indicate that the effectiveness of sustainable development policy depends not only on how the various levels of institutions manage to reconcile environmental, social and economic objectives but also on whether the system of sustainability assessment immediately signalizes about the lack of implementation of the measures and creates the prerequisites for a timely policy review. This paper, by applying the different models of sustainable development, presents the principles for developing a system of sustainability assessment of agriculture with a focus on the identification of sustainability constraints arising in relation to insufficient reproduction of environmental, human and manmade capital. The system of sustainability assessment of agriculture in this paper is based on the interdependence of environmental, social and economic factors and aims to determine the causes of unsustainable development and allows to define the contribution and need for an intervention of the various levels of institutions in the implementation of sustainable agricultural development policy.
Tvaraus vystymosi teorija yra svarbiausia koncepcija, kuria remiantis pastaraisiais dešimtmečiais yra formuojama ilgalaikė žemės ūkio politika Europos Sąjungos ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Taikant šią teoriją praktikoje, susiduriama su iššūkiais, kylančiais iš tvaraus vystymosi tikslų integralumo. Skirtingi įvairių šalių pasiekimai rodo, kad tvaraus vystymosi politikos veiksmingumas priklauso ne tik nuo to, kaip įvairaus lygmens institucijos sugeba suderinti aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius tikslus, bet taip pat ir nuo to, ar tvaraus vystymosi vertinimo sistema operatyviai signalizuoja apie įgyvendinamų priemonių trūkumą ir sukuria prielaidas savalaikei politikos peržiūrai. Šiame straipsnyje, pritaikius skirtingus tvaraus vystymosi modelius, pateikiami tvaraus žemės ūkio vystymosi vertinimo sistemos konstravimo principai, dėmesį sutelkiant į tvaraus žemės ūkio vystymosi apribojimų, atsirandančių dėl nepakankamo gamtinio, žmogiškojo ir žmogaus sukurto kapitalo atnaujinimo, identifikavimą. Straipsnyje pateikta tvaraus žemės ūkio vystymosi vertinimo sistema, kuri yra pagrįsta aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių veiksnių tarpusavio priklausomybe, skirta nustatyti netvaraus vystymosi priežastis bei leidžianti apibrėžti skirtingo lygmens institucijų indėlį ir intervencijos poreikį valstybėje, įgyvendinant tvaraus žemės ūkio vystymosi politiką.