Diskrecinio baudžiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės santykis
| Date |
|---|
2006 |
Straipsnyje nagrinėjama viena iš baudžiamojo konflikto išsprendimo galimybių - tai diskrecinis (neprivalomas) ikiteisminio tyrimo nutraukimas. Taikant sisteminės analizės ir lyginamąjį tyrimo metodus, straipsnyje analizuojamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir diskretinio baudžiamojo persekiojimo santykis, diskretinio baudžiamojo persekiojimo ir nekaltumo prezumpcijos santykis, įtariamojo teisės į teismą užtikrinimas įgyvendinant diskretinį baudžiamąjį persekiojimą. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad tenkinant gana griežtus nekaltumo prezumpcijos reikalavimus, būtina tinkamai formuluoti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas baudžiamuosiuose įstatymuose, ir sprendimų, fiksuojamų procesiniuose dokumentuose, pagrindus ir motyvus. Siekiant užtikrinti, kad diskrecinis baudžiamasis persekiojimas būtų ne tik veiksminga baudžiamosios politikos priemonė, bet ir tinkama įtariamojo ir nukentėjusiojo procesinių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo procedūra, būtina numatyti tam tikras procesines garantijas. Taip pat būtina reglamentuoti įtariamojo teisės į teismą atsisakymo procedūrą, kurios metu įtariamasis savanoriškai ir sąmoningai atsisakytų tarptautinių ir nacionalinių aktų jam garantuojamų konstitucinių teisių į viešą, nešališką ir rungtynišką teisminį nagrinėjimą.
The problems analyzed in the article are connected to the discretionary procesution. The marked tendency of the new Criminal Procedure Code is that there are wide possibilities for terminating the pre-trial investigation (Article 212 of CCP). Similar to many European countries, the use of the principle of expediency in prosecution is constantly increasing in Lithuania. In different countries 15-75 % of cases in which a perpetrator is known, and which can be handed over to the court are terminated by the prosecutor (or other competent officer) who uses his right of discretion. Advantages and disadvantages of discrete forms of prosecution have been discussed extensively and thoroughly. However, if regulations are not set properly various dangers may arise. The analyses of national legal acts, especially the Criminal Code and Criminal Procedure Code, points to certain problems of the regulation of the discretionary prosecution. The article analyzes the relation of principles of the criminal procedure and the discretional prosecution. Article 6 (1) of the European Convention declares that „everyone is entitled to a fair and public hearing". The discretional decisions basically are made by the prosecutors. Two guarantees of fair procedure are discussed.