Nekilnojamo turto sektoriaus pagrindinės teisinio reguliavimo priemonės klimato kaitos kontekste Lietuvos teisinėje sistemoje
| Date |
|---|
2024 |
Šiame straipsnyje analizuojamas Lietuvos nekilnojamo turto sektoriaus teisinio reguliavimo pakankamumas Europos ir tarptautiniais teisės aktais prisiimtų įsipareigojimų kontekste. Norint pasiekti šį tikslą tiriami pagrindiniai viršnacionaliniais teisės aktais įtvirtinti įsipareigojimai klimato kaitos keliamų grėsmių kontekste – sistemiškai analizuojama Lietuvos nacionalinio teisinio reguliavimo raida atsižvelgiant į nustatytų tikslų ir konkrečių norminių reikalavimų diegimą. Vadovaujantis moksliniais tyrimais, užsienio valstybių gerąja praktika ir įvertintais viršnacionalinio reguliavimo instrumentais, taip pat įvardijamos teisinio norminio reguliavimo kryptys, aktualios siekiant laiku užtikrinti klimato neutralumą. Viršnacionaliniais teisės aktais ir konstituciniu lygmeniu Lietuvos įstatymų leidėjui įtvirtinama pareiga laiku imtis veiksmų siekiant išvengti klimato kaitos keliamų neigiamų padarinių. Nekilnojamam turto sektoriui ypač reikšmingos ES antrinės teisės aktais nustatytos teisinio reguliavimo kryptys, kurios atitinka tarptautinės teisės aktais prisiimtus įsipareigojimus. Kuriant norminio reguliavimo kryptis, įstatymų leidėjui siūloma atsižvelgti į pastato tipą, konstrukcijos metus, finansines galimybes, pastato naudojimo paskirtį ir valstybės išsivystymo lygį. Išsivysčiusių valstybių politika orientuotina į esamų pastatų renovaciją, o besivystančių – į tvarią naujų pastatų politiką užtikrinant tvarų statybinių medžiagų gamybos procesą ir pasitelkus žiedinės ekonomikos principą. Vadovaujantis užsienio valstybių praktika, siūloma nusistatyti aukštesnius klimato kaitos emisijų sumažinimo rodiklius, skirti didesnį finansavimą rinkos dalyviams ir kurti praktiškai įgyvendinimus teisės aktus, orientuotus į statybų sektoriaus dekarbonizavimą, faktiškai užtikrinant jų įgyvendinimą laiku.
This article analyzes the adequacy of the legal regulation in the Lithuanian real estate sector in the context of the obligations assumed by European and international legal acts. In order to achieve this aim, the main commitments undertaken by supranational legislation are assessed in the context of climate change threats by systematically analyzing the development of the Lithuanian national legal framework in the context of the implementation of the aims of legislation and specific normative requirements. Based on scientific studies, the good practices of foreign countries, and instruments of supranational regulation, the directions of legal normative regulation which are relevant in order to ensure timely climate neutrality are also identified. Both supranational and constitutional legislation impose an obligation on the Lithuanian legislator to take timely action to avoid the adverse effects of climate change. Of particular relevance to the real estate sector are the EU’s secondary legislation directions for regulation, which are in line with the commitments undertaken by international law. In developing the regulatory directions, it is proposed that the legislator should take into account the type of building, the year of construction, the financial resources, the purpose for which the building is used and the level of development of the country. The policies of developed countries should focus on the renovation of existing buildings, while developing countries should focus on a sustainable policy of new buildings, ensuring a sustainable production process for building materials and using the circular economy principle. Following the practice of foreign countries, it is proposed to set higher targets for reducing climate change emissions, to provide more funding to market players and to develop workable legislation aimed at decarbonizing the building sector, effectively ensuring the timely implementation of climate neutrality.