Keli svarstytini darinių vartojimo atvejai teisės kalboje
Technologija |
| Date |
|---|
2006 |
Teisės aktų ir jų lydimųjų aktų kalbai ypač svarbūs pagrindiniai stilingos kalbos reikalavimai: glaustumas, aiškumas, tikslumas, todėl kiekvienas žodis ar žodžių junginys turi būti tinkamai ir apgalvotai pasirinktas. Ar visi teisės kalboje vartojami asmenų pavadinimus reiškiantys sudurtiniai daiktavardžiai, turintys pirmąjį dėmenį bendr- (bendraatsakovis, bendraieškis, bendraskolis, bendravykdytoįas, bendraturtis, bendrasavininkis), yra taisyklingi? Ar nesikerta su bendrinei kalbai įprastomis vartojimu normomis kai kurie veiksmažodiniu daiktavardžių - priesagų -imas ir -ymas vedinių vartojimo atvejai Šios srities kalboje? Teisės kalba turi paklusti bendrinės lietuvių kalbos sistemai, tačiau reikia sutikti su tuo, kad ši kalba, kaip ir kiekviena profesinė kalba, turi tik jai būdingų ypatumų. Svarbu, kad nukrypimais nuo bendrinės kalbos normų nebūtų bandoma pateisinti akivaizdžių kalbos klaidų, ypač tada, kai nesunku rasti tinkamą būdą norimai minčiai išreikšti.
Für die Fachspraehe in den Rechtsakten sind die hauptsächlichen Forderungen für den Sprachstil von besonderer Bedeutung. Zu solchen Forderungen gehören: Kürze, Deutlichkeit, Genauigkeit. Aus diesem Grund soll jedes Wort oder jede Wortverbindung erwogen und angemessen gewählt werdwn. Es entsteht die Frage, ob alle zusammengesetzten Substantive mit dem ersten Wortteil bendr- (bendraanakovis, bendraieškis, bendraskolis, bendraturtis, bendrasavininkis) zur Bezeichnung von Personen in der Rechtssprache fehlerfrei gebraucht werden? Stoßen sich manche Gebrauchsfälle von Ableitungen der verbalen Substantiven mit Suffixen -imas und -ymas mit den im Sprachgebrauch üblichen Normen nicht zusammen?.