Daikto sulaikymo teisė

Abstract

Civilinė teisė Daikto sulaikymo teisė Asta Jakutytė-Sungailienė Advokatų kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ advokato padėjėja Kiekviena subjektinė teisė turi socialinę vertę tiek, kiek ją galima įgyvendinti, t. y. pasinaudoti subjektinės teisės galimybėmis tenkinti šios teisės subjekto materialinius ir dvasinius poreikius. Subjektinės teisės, kurios negarantuoja gynybos priemonės, įgyvendinimas visiškai priklausytų nuo kitų asmenų valios ir būtų sunkiai realiai pasiekiamas. Būtent dėl to būtina garantuoti civilinių subjektinių teisių gynybą. Suteikdama galimybę bendruomenės nariams įgyti tam tikras civilines teises ir susikurti tam tikras pareigas valstybė turi apibrėžti ne tik civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimo principus, bet ir numatyti, kaip civilinio teisinio santykio subjektai galėtų apginti savo pažeistas civilines teises. Pažeistų teisių gynybos būdai priklauso nuo teisės pažeidimo pobūdžio ir pažeidimo padarinių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos suteikia teisės subjektui galimybę teisių ir interesų pažeidėjo atžvilgiu taikyti įvairius civilinių teisių gynimo būdus siekiant atkurti teisinę padėtį, buvusią iki teisių ir interesų pažeidimo. CK Šeštosios knygos ketvirtajame skyriuje įtvirtinti specialūs kreditoriaus interesų gynimo būdai – Pauliano ieškinys (CK 6.66 str.), netiesioginis ieškinys (CK 6.68 str.) ir sulaikymo teisė (CK 6.69 str.), kurie yra papildoma priemonė kreditoriui ginti savo teises, bei pasižymi tam tikra specifika. Daikto sulaikymo teisė laikoma vienintele teisėta savigynos, kuri visais atvejais varžo kitų asmenų teises, priemone. Todėl būtina teisingai taikyti ir įgyvendinti šį institutą norint užtikrinti civilinių teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą.