Žvilgsnis į Gazprom bylą. Koncentracijų pakeitimo priemonių aspektas

Abstract

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. – Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą (toliau – ir ES) dienos – koncentraciją Lietuvos Respublikoje siekiančioms įvykdyti Lietuvos Respublikos, kitų ES valstybių narių bei trečiųjų šalių įmonėms taikomas arba nacionalinis, arba ES teisinis reguliavimas atsižvelgiant į tai, ar toji koncentracija pasiekia ES mastą. Koncentracijų reguliavimo pradžia Lietuvos Respublikoje laikytini 1992 metai, kai buvo priimtas pirmasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, kuris buvo vis tobulinamas, siekiant neatsilikti nuo koncentracijų reglamentavimo pokyčių Europos Sąjungoje. 1999 m. kovo 23 d. buvo priimtas naujos redakcijos Konkurencijos įstatymas, kuriame buvo apibrėžtos įmonės, koncentracijos, įmonės kontrolės ir kitos sąvokos, taip pat nustatytos išsamios procedūros, kurių turi laikytis siekiančios koncentraciją vykdyti įmonės, be to, įtvirtintos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) teisės ir pareigos, susijusios su pranešimų apie koncentracijas nagrinėjimu ir sprendimų dėl koncentracijos leidimo priėmimu ar koncentracijos sąlygų bei įpareigojimų nustatymu, taip pat – sankcijų už jų pažeidimus skyrimu. Šio įstatymo normos laikui bėgant taip pat kito, tačiau su koncentracijų reguliavimu susijusios esminės nuostatos nebuvo pakeistos. Administracinių teismų praktika atskleidžia, kad taikant Konkurencijos įstatymo nuostatas, reguliuojančias koncentracijų kontrolę, vieni sudėtingiausių klausimų kyla nagrinėjant ir vertinant Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais įmonėms nustatomos sankcijos dėl koncentracijos vykdymo nepranešus arba kai vykdomai koncentracijai Konkurencijos tarybos leidimas nėra suteiktas. Tačiau 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija priėmė galutinį procesinį sprendimą byloje, kurios aplinkybės, susijusios su nustatytos koncentracijos sąlygos aiškinimu, atskleidė svarbius koncentracijų pakeitimo reglamentavimo Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje skirtumus. Šioje byloje buvo sprendžiamas 2014 metais priimto Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo įmonė (Gazprom, Rusijos Federacijos atviroji akcinė bendrovė; toliau – ir OAO Gazprom) buvo pripažinta pažeidusia Konkurencijos tarybos nutarimu dar 2004 metais nustatytą koncentracijos sąlygą, teisėtumas ir pagrįstumas. Kadangi OAO Gazprom, argumentuodama savo poziciją dėl Konkurencijos tarybos nustatytos koncentracijos sąlygos aiškinimo, taip pat rėmėsi ES teisės nuostatomis ir Europos Komisijos praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs ne tik Konkurencijos tarybos diskreciją pagal nacionalinę teisę, bet ir koncentracijų pakeitimų reguliavimą pagal ES teisę ir įvertinęs esminius su svarstomu klausimu susijusius reguliavimo skirtumus, atmetė OAO Gazprom argumentus. LVAT pozicija aiškiai implikuoja, kad atitinkamo reglamentavimo skirtumų ignoravimas ar reikšmės nesuvokimas, neigimas gali lemti neteisingą nustatytų koncentracijos sąlygų ar įpareigojimų aiškinimą ir interpretavimą. Todėl, straipsnio autorių nuomone, šį aspektą verta detaliau pristatyti teisininkams, akademinei bendruomenei bei įmonėms, dalyvaujančioms Lietuvos Respublikoje vykdomoje koncentracijoje.