The aspects of police officer’s communication culture (based on tv show „the cops“)
| Date |
|---|
2017 |
Komunikacijos vaidmuo žmonių gyvenime atlieka labai svarbią funkciją. Ypač svarbus komunikacijos vaidmuo, kai bendrauja nepažįstami asmenys, įvairių įstaigų atstovai. Vienas iš tokių atvejų yra policijos pareigūnų ir visuomenės bendravimas įvairiais atvejais. Čia svarbus yra tiek kalbos etiketas, tiek profesinis etiketas. Pastarąjį apibrėžia įvairūs dokumentai, o kalbos etiketas lieka bendro išsilavinimo, bendrosios kultūros dalis. Policijos pareigūnai privalo bendrauti su visais asmenimis dalykiškai ir mandagiai, nepaisydami asmenų socialinės grupės, laikytis bendravimo kultūros. Vieni iš pagrindinių sėkmingos komunikacijos elementų – pasisveikinimas ir atsisveikinimas. Jais dažniausiai pradedamas ir baigiamas pokalbis. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio objektas – kalbos etiketo ir policijos pareigūno etikos santykis TV laidoje „Farai“. Tikslas – įvertinti policijos pareigūnų kalbos etiketą realiose situacijose. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) apžvelgti kalbos etiketo reikšmę komunikacijos procese; 2) aptarti policijos pareigūnų etikos kodekso svarbą komunikacijos procese; 3) ištirti kalbos ir elgesio etikos santykio sklaidą realioje situacijoje. Bendraujant su piliečiais, dažnai policijos pareigūnui iškyla sudėtingų problemų, kurioms spręsti būtinas stiprus psichologinis pasiruošimas, nes dažnai tenka skatinti piliečius daryti tai, ką jie ne visada norėtų daryti; policininkui daug dažniau nei kitų profesijų atstovams tenka susidurti su žmonėmis, kurie turi sunkinančių bendravimą asmenybės ypatybių; policininkui tenka nepalankiomis aplinkybėmis palaikyti kontaktą su piliečiais, kai nėra laiko geriau pažinti pilietį, bendraujama psichologinės įtampos sąlygomis. Mandagiai ir dalykiškai bendraujantis policininkas pasieks geresnių savo veiklos rezultatų, kels policijos prestižą, gerins visos institucijos įvaizdį, neskatins ir neprovokuos visuomenės nepasitenkinimo. Paprastai sveikinimosi ir atsisiveikinimo formos priklauso nuo pašnekovo amžiaus, bendravimo artumo, užimamų pareigų ir pan. Akivaizdu, kad policijos pareigūnams, siekiant būtų dalykiškiems ir mandagiems, kaip to reikalauja įvairūs jų tarnybą reglamentuojantys dokumentai, reikėtų bendrauti dalykiškai ir mandagiai. Atlikus žvalgomąjį tyrimą ir peržiūrėjus TV laidos „Farai“ serijas, galima daryti išvadą, kad daugeliu atvejų policijos pareigūnai laikosi kalbos ir elgesio taisyklių, sveikinasi vartodami oficialias formas „Laba diena“, „Labas vakaras“, tik kai kuriais atvejais policijos pareigūnai nesisveikina arba vartoja familiarias svikinimosi formas. Dėl reportažų ir rodomų situacijų specifikos atsisveikinimo formų liko neištirtos.
People use communication to exchange the information, to socialize, to share their views, impressions, etc. One of the instances is the communication of police officers with the society under various circumstances. In this case both proper speaking and professional etiquettes are important. One of the core elements determining success of communication is saying hellos and goodbyes properly. These are normally used to start and end the conversation. The study is aimed at finding out if police officers meet the requirements set for them by the etiquette, if they communicate in a polite and formal manner, if they follow at least minimum communication respect regardless of the social status of their collocutors, and if they observe the communication culture. Forms of saying hello and goodbye normally depend on the person’s age, closeness of communication, position occupied, etc. Police officers must obvious communicate in a polite and formal manner just as required by different official documents regulating their duties. The pilot study and the review of some series of TV show ‘The Cops’ led to the conclusion that in most of the cases police officers followed the established rules of speaking and conduct, said hello by using official forms such as ‘Good afternoon’ and ‘Good evening’, and only in some cases police officers did not use greeting at all or used familiar forms thereof. Specificity of reportages and situations involved determined that forms of saying goodbye remained unaddressed in this particular study.