Žmogiškojo kapitalo vertinimo koncepcija.
Gižienė, Vilda |
Simanavičienė, Žaneta |
The evidence of ongoing globalisation processes increases the value of human capital as the most essential factor of public economy; thus offering priority to human capital, consisting of knowledge, abilities and skills, against material or financial resources. Recently accumulation of non-material assets (scientific achievements, the increasing level of education) is gaining priority. The accumulated human capital is an important factor of the individual’s income and employment-related perspectives. Investment in higher education, as the basic form of human capital, offers both personal and public benefits. Within modern economy environment investment in human capital is increasing. At the state level human capital effects economic growth, increases advantageous national competitiveness. The article presents the development of human capital within the theory of economic thought. Human capital developed from the perspective of both the individual‘s living costs necessary for ensuring his living and working conditions, and the statements that human capital is a self-investment by acquiring and accumulating new knowledge and skills and thus establishing a new value added both from the individual and public perspective. The results of investigation have shown that stages of evolution of the concept of human capital and contents are distinguished within the context of the world economy development. The concept of human capital has finally formed in the sixties-seventies of the 20th century. Education is a factor of the modern knowledge economy development which enhances economic growth due to the increase in labour productivity, faster assimilation of technological changes (new technologies). In the country where major investment in human capital is made growth intensity of the gross domestic product (GPD) increases.
Globalizacijos procesų akivaizdoje vis aiškiau suvokiama, kad svarbiausias visuomenės ekonomikos veiksnys yra ne materialiniai ar finansiniai ištekliai, o žmogiškasis kapitalas, kurio sudėtinės dalys yra žinios, gebėjimai ir įgūdžiai. Ne materialaus turto kaupimas (mokslo pasiekimų, išsilavinimo lygio kilimas) įgyja vis didesnę reikšmę. Sukauptas žmogiškasis kapitalas yra svarbus individo pajamų ir užimtumo perspektyvų veiksnys. Nagrinėjant ekonomikos teorijos evoliuciją galima aptikti ir žmogiškojo kapitalo elementų. Norint pažinti dabartį ir prognozuoti ateitį, reikia žinoti apie praeitį, analizuojant žmogiškojo kapitalo sampratos evoliuciją ekonominės minties teorijose. Ekonominės minties raida yra veikiama ir atspindi ekonominius pokyčius, vykusius pasaulyje tūkstantmečiais. Žmogiškojo kapitalo samprata, kaip ir ekonominės minties raida, susiformavo ne iš karto. Straipsnyje atskleidžiama žmogiškojo kapitalo teorijos evoliucija, aiškinama žmogiškojo kapitalo struktūra, apibrėžiamos žmogiškojo kapitalo dedamosios ir jų vertinimo galimybės ir problemos.