Jūrų vandenų apsauga: jūrų vandenų samprata ir tarptautinis reguliavimas
| Date |
|---|
2020 |
Tobulėjant šiuolaikiniam jūrų teisiniam reglamentavimui ir didėjant susirūpinimui dėl jūrų vandenų būklės, buvo sukurta daugybė teisinių režimų, kuriuose sprendžiamos jūrų aplinkos problemos, įskaitant taršą, biologinės įvairovės nykimą, nykstančių rūšių apsaugą ir jūros žinduolius. Straipsnyje analizuojama jūrų vandenų apibrėžimas hidrografiniuose ir teisiniuose dokumentuose, toliau tiriamas ekonominis jūrų vandenų aspektas, atskleidžiama darnaus jūrų vandenų naudojimo samprata. Antrojoje straipsnio dalyje atskleidžiamas tarptautinio teisinio reguliavimo turinys ir ribos. Jūrų vandenų sampratą teisine prasme nustato UNCLOS, kuri yra prilyginama vandenų konstitucijai. Tarptautinės konvencijos sudaro teisinio reguliavimo pagrindą, saugant jūrų aplinką, nustatydamos valstybių jurisdikcijos ribas.
With the development of modern marine legislation and growing concerns about the state of marine waters, a number of legal regimes have emerged that address the marine environment, including pollution, biodiversity loss, the protection of endangered species and marine mammals. The article analyzes the definition of marine waters in hydrography and legal documents, further examines the economic aspect of marine waters, reveals the concept of sustainable use of marine waters. The second part of the article reveals the content and limits of international legal regulation. The concept of marine waters is legally defined by UNCLOS, which is equivalent to a constitution for waters. International conventions provide a legal framework for the protection of the marine environment by defining the limits of national jurisdiction