Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų (paraiškų) rengimo, atrankos ir (į)vertinimo vadybos pagrindai bei teisinio reguliavimo genezė 2004–2025 m. Lietuvoje : kolektyvinė mokslo studija
| Author | Affiliation |
|---|---|
Orlauskas, Karolis | |
| Other(s) | ||
|---|---|---|
Recenzentas / Reviewer | ||
Recenzentas / Reviewer | ||
Čepas, Vytautas | Recenzentas / Reviewer | |
Ruželė, Živilė | Recenzentas / Reviewer |
| Date |
|---|
2025 |
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų paraiškų finansavimo, atrankos ir vertinimo teisinio reguliavimo raida Lietuvoje 2004–2025 m. rodo nuoseklias, tačiau ne visada pakankamai efektyvias pastangas kurti konkurencingą, skaidrią ir tarptautinius standartus atitinkančią mokslo finansavimo sis- temą. Lietuvos mokslo taryba, pagrindinė mokslo finansavimo institucija, per šį laikotarpį įgyvendino daugybę reformų, siekdama optimizuoti paraiškų atrankos ir vertinimo procesus, tačiau sistemoje vis dar lieka administracinių iššūkių, nepakankamas teisinis aiškumas ir vertinimo subjektyvumo rizika. Šioje studijoje, pasitelkus lyginamąją teisinę analizę ir dokumentų peržiūrą, išnagrinėta, kaip keitėsi paraiškų teikimo, atrankos ir vertinimo kriterijai, kokie pokyčiai padėjo gerinti finansavimo sistemos efektyvumą ir su kokiomis problemomis susiduria tiek mokslininkai, tiek vertintojai. Nustatyta, kad konkursinis finansavimas, nors ir leidžia efektyviau paskirstyti išteklius, dažnai tampa pernelyg biurokratizuotas, o paraiškų rengėjai susiduria su nevienodais reikalavimais skirtingose finansavimo programose. Be to, vertinimo kriterijų nevienalytiškumas gali lemti skirtingus sprendimus dėl to paties projekto finansavimo priklausomai nuo programos, o tai mažina sistemos patikimumą. Pastebėta, kad priimant administracinius pokyčius dažnai nepakankamai atsižvelgiama į realius mokslininkų poreikius, todėl reikalaujama paraiškų forma ir turinys gali būti neproporcingai sudėtingi, palyginti su realiai prieinamais finansavimo ištekliais. Siekiant gerinti mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmus, studijoje siūloma stiprinti mišrią (kiekybinę ir kokybinę) vertinimo sistemą, didinti vertintojų kompetencijos standartizavimą, aiškiau apibrėžti paraiškų vertinimo kriterijus ir užtikrinti mokslininkų įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Taip pat akcentuojama, kad būtina mažinti perteklinę administracinę naštą ir optimizuoti vertinimo procedūras, siekiant išvengti nereikalingo biurokratinio barjero aukštos kokybės moksliniams tyrimams. Studijos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos projektų finansavimo sistema nuosekliai tobulinama, išlieka esminių iššūkių, susijusių su teisinio reguliavimo lankstumo stoka, nevienodais vertinimo standartais ir nepakankamu grįžtamuoju ryšiu tarp paraiškų rengėjų ir finansuojančiųjų institucijų. Studijoje pateikiamos rekomendacijos gali padėti formuoti efektyvesnę, skaidresnę ir labiau į rezultatus orientuotą mokslinių tyrimų finansavimo politiką, kuri užtikrintų konkurencingumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
The legal framework governing the funding, selection, and evaluation of research and experimental development (R&D) projects in Lithuania has undergone significant evolution between 2004 and 2025. This period has been marked by continuous efforts to establish a science funding system that is competitive, transparent, and aligned with international standards. The Lithuanian Research Council, as the principal institution responsible for science funding, has implemented multiple reforms aimed at optimizing the project selection and evaluation processes. However, despite these advancements, the system continues to face persistent challenges, including administrative inefficiencies, legal ambiguities, and the risk of subjectivity in evaluation procedures. This study employs a comparative legal analysis and document review to examine the evolution of research funding regulations in Lithuania, focusing on application submission processes, selection criteria, and evaluation mechanisms. The research highlights both the improvements that have enhanced the efficiency of the funding system and the challenges that continue to affect researchers and evaluators alike. While the competitive funding model has facilitated more efficient resource allocation, it has also introduced bureaucratic complexities. Project applicants often encounter inconsistencies in requirements across different funding programs, and variations in evaluation criteria can lead to discrepancies in funding decisions for identical or similar research proposals. These inconsistencies undermine the reliability and predictability of the funding process. Additionally, the study identifies a disconnect between administrative reforms and the practical needs of researchers. Application procedures and content requirements frequently impose an undue burden on applicants, given the often limited availability of funding resources. To address these shortcomings, the study proposes several key reforms: strengthening the integration of both qualitative and quantitative evaluation methods, enhancing the standardization of evaluator competencies, clearly defining evaluation criteria, and ensuring greater involvement of researchers in decision-making processes. Furthermore, it underscores the necessity of reducing excessive administrative burdens and streamlining evaluation procedures to eliminate unnecessary bureaucratic obstacles that hinder high-quality research initiatives. The findings of this study indicate that while Lithuania’s research project funding system has made notable progress, significant challenges remain. These include a lack of flexibility in legal regulations, inconsistencies in evaluation standards, and insufficient channels for meaningful feedback between applicants and funding institutions. The recommendations provided in this study aim to contribute to the development of a more effective, transparent, and results-oriented research funding policy, fostering national and international competitiveness in scientific research.