Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21174

Humanities International Index

ID
DB00087
Title
Humanities International Index

Filters

2005 - 200962010 - 201919
Reset filters

Settings

Now showing 1 - 10 of 25
  • Publication
    Tarpkultūrinės kompetencijos aspektai: neverbalinės komunikacijos reikšmė mokymosi procese
    [Aspects of intercultural competence: the significance of non-verbal communication in the learning process]
    research article
    Nikitinaitė, Julija 
    Socialinis ugdymas : mokslo darbai: Socialinės klasterizacijos prielaidos / Assumptions of Social Clustering. Vilnius : Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, 2019, t. 51, Nr. 1., p. 76-82
    Šiame straipsnyje nagrinėjama neverbalinė komunikacija mokymosi procese, kaip vienas iš tarpkultūrinės kompetencijos aspektų, kadangi neverbalinė kompetencija lydi ir papildo verbalinę komunikaciją bei atskleidžia tikrąsias mokymosi proceso dalyvių emocijas ir mintis. Bendravimas yra svarbiausias procesas, kuris dominuoja visose gyvenimo situacijose, ypatingai bendraujant su tarpkultūrinėmis studentų grupėmis, bet dažnai pamirštama, kad jame svarbūs ne tik žodžiai, bet ir kūnas bei jo kalba. Todėl ignoruojant neverbalinę komunikaciją, praleidžiamas pro akis didžiausias srautas informacijos. Norint to išvengti, pravartu žinoti kūno kalbą bei jos aspektus, nes tik tuomet, supratus bei skyrus didesnį dėmesį neverbalinei komunikacijai, pagerėtų mokymosi proceso efektyvumas.
      14  2
  • Publication
    Perkeliamųjų gebėjimų ugdymas universitetinėse studijose: studentų patirtis
    [Development of transversal skills in university studies: student experience]
    research article
    Valūnaitė Oleškevičienė, Giedrė 
    Socialinis ugdymas : mokslo darbai: Socialinės klasterizacijos prielaidos / Assumptions of social clustering. Vilnius : Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, 2019, t. 51, Nr. 1., p. 61-75
    1999 m. Bolonijos procesas nubrėžė gaires, kuriomis pripažįsta kad aukštojo mokslo studijų metu taip pat galima vystyti perkeliamuosius gebėjimus. Neseniai atlikti moksliniai tyrimai švietimo srityje rodo, kad aukštasis mokslas, įskaitant universitetines studijas, jau susiduria su atviru posūkiu perkeliamųjų gebėjimų ugdymo link. Šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama studentų perkeliamųjų gebėjimų ugdymui universitetinėse studijose. Juo siekiama ištirti studentų perkeliamųjų gebėjimų ugdymo universitetinėse studijose reiškinį. Tyrimas atskleidžia, kad perkeliamųjų gebėjimų ugdymas priklauso nuo vidinių asmeninių savybių ir išorinių socialinių veiksnių, įskaitant kolegų įtaką, keitimąsi idėjomis ir institucinį poveikį. Tyrimo dalyviai taip pat atskleidžia savo suvokimą, kad jų universitetiniai įgūdžiai gerokai pagerėja studijų metu. Tačiau jie taip pat pabrėžia savo suvokiamus poreikius plėtoti tam tikrus perkeliamuosius gebėjimus, reikalingus profesiniam darbui, pvz., bendravimą ir užsienio kalbų vartojimą, gebėjimą taikyti naujoves ir kūrybiškumą, analitinius įgūdžius ir kritinį mąstymą, mokėjimą mokytis ir laiko valdymą.
      6
  • Publication
    Kaip jie tampa mes: naujų darbuotojų socializacijos veiksniai
    [How you change to we: The Model of Newcomers’ socialization]
    research article
    Raišienė, Agota Giedrė 
    ;
    Gečienė, Jolita 
    ;
    Gruodė, Kristina 
    Socialinis ugdymas : mokslo darbai: Socialinės klasterizacijos prielaidos / Assumptions of Social Clustering. Vilnius : Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, 2019, t. 51, Nr. 1., p. 46-60
    Veiksminga naujų darbuotojų socializacija leidžia organizacijai efektyviau siekti tikslų, padidinti darbuotojų įsipareigojimą bei sumažinti darbuotojų kaitą. Straipsnyje siekiama nustatyti, kokie veiksniai turi reikšmingiausios įtakos naujų darbuotojų socializacijai. Šiuo tikslu anketinės apklausos pagrindu straipsnyje analizuojamas Baltijos šalyse veikiančių organizacijų naujokų socializacijos atvejis. Tyrimo rezultatai parodė, kad sklandžiai socializacijai įgyvendinti svarbūs tiek institucionalizuotos socializacijos veiksniai, tiek paties darbuotojo proaktyvumas. Straipsnyje pristatomas tyrimo rezultatų pagrindu parengtas empirinis naujų darbuotojų socializacijos modelis.
      1
  • Publication
    Socialinės globos įstaigų, dirbančių su senyvo amžiaus asmenimis, teikiamų paslaugų kokybės vertinimas
    [Quality assessment of the services provided to the elderly people by social care institutions]
    research article
    Gečienė, Jolita 
    ;
    Gudžinskienė, Vida 
    Socialinis ugdymas. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 49, Nr. 2., p. 93-110
    Straipsnyje aptariami viešojo sektoriaus organizacijų paslaugų kokybės vertinimo modeliai. Išanalizavus paslaugų kokybės vertinimo modelius pabrėžiama, kad, vertinant viešosios įstaigos paslaugų kokybę, EQUASS metodas yra vienas tinkamiausių. EQUASS Assurance yra pritaikytas socialiniam sektoriui ir siūlo kokybės kriterijais bei pagrindiniais veiklos rodikliais pagrįstą požiūrį, naudojant savęs vertinimo klausimyną. Empirinėje dalyje analizuojamas socialinės globos įstaigų, dirbančių su senyvo amžiaus asmenimis, teikiamų paslaugų kokybės vertinimas pasitelkiant EQUASS metodiką.
      6
  • Publication
    Evaluation and drives of international student mobility across European Union countries
    [Studentų tarptautinio mobilumo Europos Sąjungos šalyse veiksniai ir jų vertinimas]
    research article
    Biveinytė, Simona
    ;
    Dužinskas, Raimundas 
    Socialinis ugdymas. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 49, Nr. 2., p. 79-92
    With rising demand for international education in Europe, today more higher education systems have become active in attracting international students. Hence, players in the global higher education market are highlighting their advantages in the higher education marketplace to become more competitive. As Lithuania has an ambitious desire to double the number of international students by 2025, this exploratory study analyses the important factors that will help to better target international students and put emphasis on the challenges to be refined in national education policies.
  • Publication
    Geros mokyklos pažangos sampratos naratyvas
    [The narrative of the good school progress]
    research article
    Targamadzė, Vilija
    ;
    Žibėnienė, Gintautė 
    Socialinis ugdymas. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 49, Nr. 2., p. 23-31
    Straipsnio objektas – mokyklos pažangos samprata Geros mokyklos koncepcijos kontekste, pedagogų, mokinių ir jų tėvų bei ekspertų požiūriu. Tyrimo metodas: mokslinės literatūros, dokumentų ir tyrimų analizė. Straipsnio tikslas – atskleisti geros mokyklos pažangos sampratą. Straipsnyje pristatomas V. Targamadzės, G. Žibėnienės ir J. Česnavičienės 2018 m. atliktas empirinis tyrimas, grindžiamas Geros mokyklos koncepcija (2015).
  • Publication
    1933 m. Teismų reforma ir Klaipėdos krašto justicija
    [The Reform of the Judiciary in 1933 and the Memel Territory]
    research article
    Deviatnikovaitė, Ieva 
    Logos. Vilnius : Logos, 2018, t. 97., p. 80-89
    Straipsnyje apžvelgiama 1933 m. Lietuvos teismų reforma tiek, kiek ji yra susijusi su Krašto justicija. Aptariama reformos įgyvendinimo problematika bei Vokietijos ir signatarinių valstybių keliami reikalavimai. Rašant straipsnį, daugiausia naudotasi Lietuvos centriniame valstybės archyve rastais dokumentais – Krašto gubernatorių pro memoria, Klaipėdos krašto įstatymais, Lietuvos ministrų, Krašto Direktorijos raštais, Vokietijos, signatarinių valstybių bei Lietuvos diplomatų pokalbiais, Krašto įstatymais, Vyriausiojo Tribunolo jurisprudencija. Naudotasi ir tarpukario Lietuvos mokslininkų įstatymų komentarais, publicistiniais straipsniais.
    Scopus© SNIP 0.05
  • Publication
    Ugdytinio, turinčio autizmo spektro sutrikimą, probleminio elgesio keitimas pritaikant funkcinio elgesio vertinimo metodiką
    [Change of problem behavior of a child with autism spectrum disorder using the methodology of functional behavior assessment]
    research article
    Merfeldaitė, Odeta 
    ;
    Kairelytė-Sauliūnienė, Eglė
    Socialinis ugdymas : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, vol. 48, no. 1, nėra., p. 37-48
    Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams dažnai papildomai diagnozuojamas emocijų ir elgesio sutrikimas. Straipsnyje analizuojamos funkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimo galimybės keičiant autizmo spektro sutrikimą turinčio ugdytinio probleminį elgesį. Empiriniu tyrimu siekiama atskleisti, kaip funkcinio elgesio vertinimo metodika gali būti panaudota pedagoginėms technologijoms, ugdymo turinį derinant su besimokančiojo individualia patirtimi ir mokymosi ypatumais.
      13  14
  • Publication
    Filosofijos kategorijos teisiniame reguliavime
    [Philosophical categories in the legal regulation]
    research article
    Beinoravičius, Darijus 
    Logos. Vilnius : Logos, 2018, t. 97, https://doi.org/10.24101/logos.2018.69., p. 72-79
    Žmonių elgesį reguliuoja daugybė veiksnių: religija, tradicijos, įstatymai, valstybės institucijos, įtakingi asmenys, emocijos, protas, širdis, sąžinė. Tačiau būtent teisinis visuomenės gyvenimo reguliavimas yra viena svarbiausių teisės teorijos kategorijų. Teisinio reguliavimo priežastys skirtingose santvarkose yra nevienodos. Pavyzdžiui, valstybėje, kurioje vyrauja klasinė santvarka, žmonių elgesys reguliuojamas teisinėmis priemonėmis siekiant sunorminti vienų socialinių grupių agresiją kitų socialinių grupių atžvilgiu. Demokratinėje valstybėje, priešingai – teisiniu reguliavimu siekiama derinti priešingų grupių interesus, šitaip palaikant socialinę santarvę visuomenėje. Kaip rodo praktika, efektyvesnė yra demokratinė teisinio reguliavimo forma, kai teisės priemonėmis siekiama reguliuoti žmonių santykius tam, kad jie būtų teisingi, įtvirtintų visų socialinių grupių teises. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas tam tikra prasme gali būti vadinamas žmonių elgesio socializavimu siekiant visuomenės saugumo bei gebėjimo pasipriešinti galimoms viešpatavimo ir pavergimo tendencijoms. Žmonių elgesio reguliavimas siejamas su žmogaus sąmone – jis įmanomas tik per ją, ypač atsižvelgiant į tai, kad žmogaus elgesiui turi įtakos ne vien teisė, bet ir daugybė kitų faktorių: kitos socialinės normos, ekonominė ar kita nauda, baimė, sąžinė ir pan. Ir nors šių kitų faktorių poveikis gali būti teisiškai reikšmingas, vis dėlto teisinis reguliavimas remiasi tik teisinėmis poveikio žmonių sąmonei ir elgesiui priemonėmis, kurios, prieš tapdamos teisinėmis kategorijomis, glaudžiai sąveikauja su bendresnėmis – filosofinėmis kategorijomis. Šios straipsnyje ir apžvelgiamos.
    Scopus© SNIP 0.05
  • research article
    Leliūgienė, Irena 
    Socialinis ugdymas : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, vol. 48, no. 1., p. 103-107
      1