Vaiko teisių apsaugos sistemos reformos įgyvendinimas: socialinių darbuotojų patirtis
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-205
2017–2020 metais vyko svarbus Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkymas –reforma. Šio magistro darbo tikslas –išanalizuoti vaiko teisių apsaugos sistemos reformos įgyvendinimą socialinių darbuotojų patirties aspektu. Tikslui pasiekti buvo atliktas empirinis tyrimas, naudojant kokybinę prieigą. Duomenims rinkti naudotas iš dalies struktūruoto interviu metodas, duomenys analizuoti pasitelkus turinio (content) analizės metodą. Iš dalies struktūruoti interviu atlikti dviejose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose 2019 m. spalio –lapkričio mėnesiais ir 2020 m. vasario –kovo mėnesiais. Tyrime dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai, jie tyrimui atrinkti taikant netikimybinę tikslinės atrankos strategiją. Empirinio tyrimo išvados rodo, kad sėkmingais laikomi tokie vaiko teisių apsaugos reformos aspektai kaip išaugęs darbo su šeimomis efektyvumas ir šeimų sąmoningumo bei motyvacijos teigiami pokyčiai. Pagrindiniai vaiko teisių apsaugos sistemos reformos trūkumai sietini su tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka: neaiškiu atsakomybių pasidalinimu arba jų vengimu, bendro požiūrio ir įsitraukimo stoka, nepakankamomis susijusių institucijų kompetencijomis vaiko teisių apsaugos srityje. Taip pat prie trūkumų priskirtinas neaiškus ar pernelyg formalus procesų aprašymas, lankstumo stoka, grėsmės vertinimas pagal nelanksčius standartus, palankaus visuomenės požiūrio trūkumas. Vaiko teisių apsaugos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams yra aktualios papildomos kompetencijos –profesinės psichologinio pobūdžio žinios / įgūdžiai irteisinės žinios; organizacijos pakankamai rūpinasi vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių darbuotojų mokymu, tačiau pastangų vaiko teisių apsaugos reformai pasirengti skirta nepakankamai. Vaiko teisių apsaugos sistemoje verta inicijuoti pokyčius, susijusius su tarpinstitucinio bendradarbiavimo kokybės gerinimu, aiškesniu atsakomybių tarp institucijų pasidalijimu, aiškaus ir vieningo požiūrio į vaiko teisių apsaugos svarbą ugdymu, o taip pat svarbu peržiūrėti esamų procesų efektyvumą bei siekti geresnio vaiko teisių apsaugos sistemos dalyvių informuotumo apie sistemos sandarą ir veikimo principus.
In 2017–2020, an important change of the Lithuanian child rights protection system took place –it was reformed. The aim of this master's thesis is to analyse the implementation of the child rights protection system reform in terms of the experience of social workers. In order to achieve this goal, an empirical research was made using a qualitative approach. A semistructured interview method was used for data collection, the data were analysed using a content analysis method. The semistructured interviews were taken in two social services providing institutions in October-November, 2019, and February-March, 2020. Seven social workers participated in the research, the selection was made applying non-probability targeted sampling strategy. The findings of the empirical research reveal that such aspects of the child rights protection system reform as increased efficiency of work with families and positive changes in the awareness and motivation of families are considered to be successful. The main shortcomings of the child rights protection system are related to the lack of inter-institutional cooperation: unclear division or avoidance of responsibilities, lack of common approach and involvement, insufficient competences of relevant institutions in the field of child rights protection. The unclear or overly formal description of processes, lack of flexibility, threat assessment performed according to inflexible standards, lack of favourable public attitude are considered as shortcomings as well. Additional competencies are relevant for the social workers working in the field of child rights protection -professional knowledge related to psychology / skills and legal knowledge; organizations payed sufficient attention to the training of the staff working in the field of child rights protection, but the efforts to prepare for the child rights protection reform were insufficient. It is worth to initiate changes in the child rights protection system in order to improve the quality of the inter-institutional cooperation, clearer division of responsibilities between institutions, develop a clear and unified approach to the importance of the child protection, as well as review the efficiency of the existing processes and raise awareness of the structure and operating principles of the system.