Psichologijos institutas / Institute of Psychology
Privataus sektoriaus darbuotojų gamtai draugiško elgesio prognozavimas remiantis Planuoto elgesio teorija į ją įterpiant transformacinę lyderystęItem type:ETD, [Predicting Private Sector Employees’ Pro-Environmental Behavior Based on an Extended Theory of Planned Behavior Incorporating Transformational Leadership]magister thesis[2026][S006]Macevič, IngridaIšteklių taupymas – tai gamtai draugiškos elgsenos forma, kuria sąmoningai siekiama sumažinti įvairių išteklių vartojimą (Steg et al., 2019). Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kaip transformacinė lyderystė prognozuoja darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas, suvokiamą elgesio kontrolę ir prisideda prie asmenų ketinimų ir elgesio taupyti išteklius darbo vietoje. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 151 tiriamasis. Šiame tyrime duomenys buvo analizuojami patvirtinamosios faktorinės analizės CFA (angl. Confirmatory Factor Analysis) ir struktūrinių lygčių modeliavimo SEM (angl. Structural Equation Modeling) metodais. Rezultatai parodė, kad transformacinė lyderystė teigiamai prognozuoja privataus sektoriaus darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas ir suvokiamą elgesio kontrolę darbo vietoje. Subjektyvios normos veikia dirbančių asmenų ketinimus taupyti išteklius darbo vietoje. Priešingai, nei nurodo Planuotos elgesio teorijos autorius Ajzen (1991), šiame tyrime nebuvo aptiktas nuostatų ir suvokiamos elgesio kontrolės prognostinis ryšys darbuotojų elgesio ketinimams. Kaip ir buvo tikėtasi ketinimai reikšmingai prognozuoja išteklių taupymo praeities elgseną. Aptiktas netiesioginis subjektyvių normų prognozuojantis ryšys išteklių taupymo elgsenai per ketinimus. Šiame darbe pateikiamos išvados patvirtina, jog Planuoto elgesio teorija kartu su transformacinės lyderystės veiksniu tinkama nagrinėti išteklių taupymo elgseną, o transformacinė lyderystė svarbus organizacinis veiksnys turintis reikšmingą poveikį žmogaus psichologiniams aspektams, kurie prisideda prie ketinimų ir elgesio formavimo darbo vietoje. Šio tyrimo aptikti ryšiai suteikia įžvalgų ateityje planuojamiems tyrimams, bei veiksmams, kurių reiktų imtis norint keisti darbuotojų nedraugišką elgseną aplinkos atžvilgiu.
5 Savęs vertinimo nepastovumo, baimės prarasti socialinį įsitraukimą ir probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo ryšiai jaunystėje: asmeninio tapatumo vaidmuoItem type:ETD, [The Relationships between Self-Esteem Instability, Fear of Missing Out, and Problematic Use of Social Media in Adolescence: The Role of Personal Identity]magister thesis[2026][S006]Blinova, Katerina PolinaŠio darbo tikslas buvo nustatyti savęs vertinimo nepastovumo, baimės prarasti socialinį įsitraukimą, probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo ir asmeninio tapatumo funkcijų ryšius jaunystėje. Tyrime pasirinkta jaunų suaugusiųjų imtis, nes šiame raidos etape socialinių tinklų naudojimas ir tapatumo formavimasis yra ypač aktualūs. Tyrimo imtį sudarė 201 jauni suaugusieji (135 moterys ir 66 vyrai). Tyrimo imtis buvo sudaryta taikant patogiosios imties sudarymo būdą. Šiame tyrime buvo naudotos keturios metodikos: Interneto socialinių tinklų priklausomybės skalė (angl. Bergen Social Media Addiction Scale, BSMAS), Baimės prarasti socialinį įsitraukimą skalė (angl. Fear of Missing Out Scale, FoMO), Savęs vertinimo nepastovumo skalė (angl. Self-Esteem Stability Scale, SESS) ir Tapatumo funkcijų skalė (angl. Functions of Identity Scale, FIS). Duomenų analizė buvo atlikta taikant koreliacinę, regresinę ir mediacijos analizes. Tyrimo rezultatai parodė, kad stipriau išreikštos tapatumo funkcijos buvo susijusios su mažesniu savęs vertinimo nepastovumu. Ryšys tarp tapatumo funkcijų ir baimės prarasti socialinį įsitraukimą pasitvirtino tik iš dalies. Didesnis savęs vertinimo nepastovumas buvo susijęs su stipresne baime prarasti socialinį įsitraukimą ir didesniais probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo įverčiais. Taip pat nustatyta, kad baimė prarasti socialinį įsitraukimą iš dalies mediavo ryšį tarp savęs vertinimo nepastovumo ir probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo bei ryšį tarp tapatumo funkcijų ir probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo.
8 24 Perdegimo darbe sąsajos su pasiekimų tikslų orientacija ir darbo įsitraukimuItem type:ETD, [The Associations between Employee Burnout, Achievement Goal Orientation, and Work Engagement]magister thesis[2026][S006]Jurevičiūtė, DeimantėŠio darbo tikslas yra ištirti darbuotojų perdegimo, pasiekimų tikslų orientacijos ir įsitraukimo į darbą sąsajas organizacijų kontekste. Duomenys buvo renkami internetinės apklausos būdu, tyrime dalyvavo 157 respondentai iš kurių 104 (66,2 %) moterys ir 53 (33,8 %) vyrai. Tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 metų iki 65 metų. Tyrimo metu pateikta anketa, kurią sudarė 4 dalys: 1) demografinės charakteristikos klausimai; 2) Perdegimo darbe vertinimo instrumentas (angl. Burnout Assessment Tool); 3) Darbo srities tikslų orientacijos klausimynas (angl. Work Domain Goal Orientation Instrument); 4) Utrechto įsitraukimo į darbą skalė (angl. Utrecht Work Engagement Scale). Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiek pirminiai, tiek antriniai perdegimo sindromo simptomai statistiškai reikšmingai neigiamai siejasi su darbo įsitraukimu. Pasiekimų tikslų orientacijų tarpusavio sąsajos parodė, kad tik dvi dimensijos siejasi tarpusavyje: mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai siejasi su gebėjimų demonstravimo orientacija, o gebėjimų demonstravimo orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai siejasi su vengimo rodyti gebėjimus orientacija. Mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai neigiamai prognozuoja pirminius perdegimo simptomus, o vengimo rodyti gebėjimus orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai prognozuoja pirminius perdegimo simptomus. Rezultatai taip pat atskleidė, kad mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai neigiamai prognozuoja antrinius perdegimo simptomus ir statistiškai reikšmingai teigiamai prognozuoja darbo įsitraukimą. Vengimo rodyti gebėjimus orientacija neprognozuoja nei antrinių perdegimo simptomų, nei darbo įsitraukimo. Tuo tarpu gebėjimų demonstravimo orientacija neturi prognostinės galios nei pirminiams, nei antriniams perdegimo sindromams, nei darbo įsitraukimui. Kadangi buvo įtraukti kontroliniai kintamieji – lytis ir amžiaus grupės, rezultatai parodė, kad nė vieno tyrimo kintamojo įverčiai nesiskiria pagal lytį. Tuo tarpu pirminių perdegimo simptomų įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi 46 – 55 m. ir 56 – 65 m. grupėse, lyginant su 18 – 25 m., taip pat antrinių perdegimo simptomų įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi 56 – 65 m. grupėje, lyginant su 18 – 25 m. Kitų amžiaus grupių įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskiria.
5 20 Psichopatijos bruožų išreikštumo, neigiamų minčių ir alkoholio vartojimo sąsajos su smurto apraiškomis romantiniuose santykiuoseItem type:ETD, [The Role of Psychopathic Traits, Negative Cognitions, and Alcohol Use in Intimate Partner Violence]magister thesis[2026][S006]Paulėkaitė, GabrielėŠio darbo tikslas – ištirti psichopatijos bruožų išreikštumo, neigiamų minčių ir alkoholio vartojimo su smurto apraiškomis romantiniuose santykiuose bei įvertinti šių veiksnių prognozuojamąją galią. Tyrimo imtį sudarė 203 asmenys, atrinkti naudojant patogiosios imties metodą. Duomenys buvo renkami internetinės apklausos būdu, kurios nuoroda buvo platinama socialiniuose tinkluose. Tyrime dalyvavo vyrai ir moterys, turintys ar turėję romantinių santykių patirties. Tyrimo dalyviai pagal amžių buvo pasiskirstę nuo 18 iki 35 metų amžiaus, didžiausią dalį sudarė 27 metų amžiaus dalyviai (28,6 %), (M=27,63; SD=3,77). Tyrimo metodika. Buvo sudaryta anketa, kurią sudarė penkios pagrindinės dalys: 1) Socialdemografiniai duomenys; 2) AUDIT (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test, Saunders et al., 1993); 3) Pasikartojančių neigiamų minčių klausimynas (angl. Perseverative Thinking Questionnaire (PTQ), Ehring et al, 2008); 4)TriPM-SF (angl. The Triarchic Psychopathy Measure, Short version, Sellbom et al., 2013) 5) Smurto romantiniuose santykiuose klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad alkoholio vartojimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su smurto romantiniuose santykiuose apraiškomis. Taip pat nustatyta reikšminga sąsaja tarp alkoholio vartojimo ir neigiamų minčių pasireiškimo. Psichopatijos bruožų išreikštumas nebuvo reikšmingai susijęs su smurtu bendroje imtyje, tačiau moterų grupėje nustatyta reikšminga sąsaja. Neigiamos mintys prognozavo smurtą romantiniuose santykiuose tik vyrų imtyje. Moderacijos analizė parodė, kad neigiamos mintys nemoderuoja psichopatijos ir smurto romantiniuose santykiuose ryšio, o alkoholio vartojimas moderuoja šį ryšį tik moterų imtyje. Regresinė analizė parodė, kad psichopatijos bruožai, neigiamos mintys ir alkoholio vartojimas kartu paaiškina apie 28,6 % smurto romantiniuose santykiuose.
1 11 Pasitenkinimo darbu sąsajos su darbuotojų asmenybės bruožais ir meistriškumu dirbtiItem type:ETD, [The Relationship between Job Satisfaction, Employees' Personality Traits and Job Crafting]magister thesis[2025][S006]Žukauskienė, AnetaŠio darbo tikslas – išanalizuoti darbuotojų pasitenkinimo darbu sąsajas su meistriškumu dirbti (angl. job crafting) ir asmenybės bruožtais bei ištirti, kaip neurotiškumas veikia šiuos ryšius. Tyrime dalyvavo 398 įvairių įmonių darbuotojai. Naudoti standartizuoti instrumentai: Didžiojo penketo asmenybės bruožų klausimynas (angl. Big Five – 2 inventory), meistriškumo dirbti skalė (Job Crafting Scale) ir Minesotos pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. MSQ). Duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS Statistics 22, taikant Spearmano koreliaciją, tiesinę regresiją ir mediacijos analizę. Rezultatai parodė, kad struktūrinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,453; p < 0,001), socialinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,428; p < 0,001) ir iššūkių darbe didinimas (ρ = 0,407; p < 0,001) – reikšmingai koreliuoja su pasitenkinimu darbu. Tačiau darbo reikalavimų mažinimas neturėjo reikšmingo ryšio. Ekstraversija (ρ = 0,263), sutariamumas (ρ = 0,309), sąmoningumas (ρ = 0,307) ir atvirumas naujai patirčiai (ρ = 0,284) buvo teigiamai susiję su pasitenkinimu darbu, o neurotiškumas – neigiamai (ρ = –0,361). Regresinė analizė atskleidė, kad struktūrinių ir socialinių darbo išteklių didinimas paaiškina 33,2 % pasitenkinimo darbu variacijos (R² = 0,332; p < 0,001). Mediacija parodė, kad trys darbo formavimo strategijos iš dalies tarpininkauja tarp neurotiškumo ir pasitenkinimo darbu, mažindamos neigiamą bruožo poveikį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojai taikydami struktūrinių išteklių didinimą ir socialinių ryšių plėtojimą, teigiamai veikia savo pasitenkinimą darbu. Šis pokytis vyksta net ir esant aukštesniam neurotiškumo lygiui. Šie tyrimo rezultatai naudingi organizacijoms siekiančioms, be didesnių papildomų išteklių, skatinti darbuotojų įsitraukimą, didinti jų gerovę ir pasitenkinimą darbu.
49 Agresyvaus elgesio vairuojant, moralinio atsiribojimo ir tamsiosios triados bruožų sąsajosItem type:ETD, [Associations between Aggressive Driving Behavior, Moral Disengagement and Dark Triad Traits]magister thesis[2025][S006]Viltrakis, MariusŠio tyrimo tikslas yra ištirti, kokios yra sąsajos tarp tamsiosios triados bruožų, vairavimo moralinio atsiribojimo ir agresyvaus vairavimo elgesio. Atliktame tyrime dalyvavo transporto priemonių vairuotojai, iš kurių buvo 116 moterų, 70 vyrų, 1 asmuo, kuris identifikavo save, kaip “Kita” ir 1 asmuo, kuris neatskleidė savo lyties. Tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 iki 69 metų (vidurkis = 33.19, SD = 12.95). Tyrime naudotos metodikos: Vairavimo moralinio atsiribojimo skalė – trumpoji versija (Driving Moral Disengagement Scale – Short Form (DMDS); Swann et al., 2017), Vairuotojų pykčio išraiškos klausimynas – patikslintas (Revised Driving Anger Expression inventory (DAXr); Stephens ir Sullman, 2014), Moralinio atsiribojimo skalė (Moral Disengagement Scale (MDS); Detert et al, 2008), Tamsioji triada – trumpoji versija (Short Dark Triad (SD3); Jones, ir Paulhus, 2014). Tyrimo rezultatai parodė: Tik vienas iš trijų tamsiosios triados bruožų prognozavo teigiamai neigiamą vairuotojų agresijos išraišką, reikšmingo ryšio tarp narcisizmo, makiavelizmo ir neigiamos vairuotojų agresijos išraiškos nebuvo rasta. Du tamsiosios triados bruožai prognozavo teigiamai vairavimo moralinį atsiribojimą: psichopatija ir makiavelizmas. Reikšmingas ryšys tarp vairavimo moralinio atsiribojimo ir narcisizmo nebuvo rastas. Vairavimo moralinis atsiribojimas teigiamai prognozavo neigiamą vairuotojų agresijos išraišką. Vienintelis makiavelizmo bruožas turėjo netiesioginį ryšį su neigiama vairuotojų agresijos išraiška, kuris buvo galimai pilnai paaiškinamas per vairavimo moralinį atsiribojimą. Psichopatijos bruožas taip pat turėjo netiesioginį ryšį su neigiama vairuotojų agresijos išraiška, tačiau šis ryšys buvo tik dalinai paaiškinamas vairavimo moralinio atsiribojimo.
80 6 Asmenybės bruožų, stiprių pojūčių siekimo ir kibernetinio tyčiojimosi bei kibernetinės viktimizacijos patirčių sąsajosItem type:ETD, [Relationship between Personality Traits, Sensation Seeking, Cyberbullying and Victimization]magister thesis[2025][S006]Strončikaitė, VasarėSparčiai besivystančios skaitmeninės technologijos lėmė tai, kad didžioji dalis tarpasmeninio bendravimo persikėlė į virtualią erdvę, kurioje anonimiškumo galimybė ir menka atsakomybė sudarė vartotojams sąlygas nepaisyti moralės bei etikos normų ar net pažeidinėti įstatymus, tad tampa vis svarbiau suvokti, kokios žmogaus savybės lemia į įsitraukimą į panašų elgesį kibernetinėje erdvėje. Šiuo pagrindu buvo suformuluotas tyrimo tikslas - įvertinti ar tam tikri asmenybės bruožai bei polinkiai, tokie kaip stiprių pojūčių siekimas, gali sietis su kibernetinio tyčiojimosi bei kibernetinės viktimizacijos patirtimis. Tyrime dalyvavo 333 respondentai (241 moteris ir 91 vyras), užpildę internete paskelbtą apklausą. 77,7 % dalyvavusiųjų apklausoje buvo 18–40 metų. Tyrime buvo naudoti trys klausimynai tyrimo kintamiesiems ištirti: Didžiojo Penketo inventorius (angl. Big Five Inventory-2 (BFI-2)), Soto & John (2017), Stiprių pojūčių siekimo skalė (angl. Sensation Seeking Scale (SSS-V)) (Zuckerman et. al., 1978) ir Kibernetinių patyčių bei viktimizacijos patirčių skalė (angl. Cyber Bullying Behaviors and Victimization Experiences Measure), sukurta Holfeld & Leadbeater (2015). Tyrimas atskleidė, kad kai kurie asmenybės bruožai siejasi su kibernetinio tyčiojimosi ir kibernetinės viktimizacijos patirtimis. Sąmoningumas bei sutarumas neigiamai siejosi su kibernetiniu tyčiojimusi, o tuo tarpu ekstraversija teigiamai. Su kibernetine viktimizacija neurotiškumas ir atvirumas patirčiai siejosi teigiamai, o sąmoningumas neigiamai. Taip pat nustatyta, kad kai kurie asmenybės bruožai, tokie kaip ekstraversija, atvirumas patirčiai (teigiamai), sąmoningumas bei sutarumas (neigiamai), siejasi su stiprių pojūčių siekimu. Galiausiai nustatyta, kad stiprių pojūčių siekimas yra reikšmingas mediatorius tarp kibernetinio tyčiojimosi ir kai kurių asmenybės bruožų, tokių kaip ekstraversija, sąmoningumas, atvirumas patirčiai.
54 Darbuotojų pasitenkinimo darbu, įsitraukimo į darbą ir perfekcionizmo sąsajosItem type:ETD, [The Relationship between Job Satisfaction, Work Engagement and Perfectionism]magister thesis[2025][S006]Grigelytė, NeringaTyrimo tikslas yra atskleisti sąsajas tarp darbuotojų pasitenkinimo darbu, įsitraukimo į darbą ir perfekcionizmo. Tyrime dalyvavo 148 žmonių, kurie pildė apklausą internete. Amžiaus vidurkis buvo 27,97 metų (SD=7,63). Visi tyrimo dalyviai tuo metu buvo dirbantys. Buvo naudoti trys klausimynai tyrimo kintamiesiems įvertinti: Pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. The Job Satisfaction Survey) (Spector, 1994), Beveik tobulumo skalė (pataisyta) (angl. Almost Perfect Scale – Revised (APS-R)) (Slaney, Mobley, Trippi, Ashby ir Johnson, 2001) ir Utrechto Įsitraukimo į darbą klausimynas (angl. Utrecht Work Engagement Scale (UWES)) (Schaufeli ir Bakker, 2003). Tyrimas parodė, kad perfekcionizmas teigiamai prognozuoja darbuotojų pasitenkinimu darbo pobūdžiu ir darbuotojų įsitraukimą į darbą. Taip pat nustatyta, jog pasitenkinimas darbo pobūdžiu teigiamai prognozuoja darbuotojų įsitraukimą į darbą. Galiausiai, pasitenkinimas darbo pobūdžiu dalinai medijuoja ryšį tarp perfekcionizmo ir įsitraukimo į darbą.
119 6 Mokytojų, patyrusių mokinių patyčias, įsitraukimo į mokinių patyčias ir santykių su kolegomis bei mokiniais sąsajos su pasitenkinimu gyvenimuItem type:ETD, [Associations of Involvement in Students' Bullying and Relationships with Colleagues and Students with Life Satisfaction among Teachers Who Experienced Bullying by Students]magister thesis[2025][S006]Šinkonis, DominykasTyrime nagrinėjama mokytojų patiriamos viktimizacijos sąsajos su mokytojų santykiais su kolegomis ir mokiniais, įsitraukimu į patyčias mokykloje bei pasitenkinimu gyvenimu. Tyrimo tikslas buvo nustatyti sąsajas tarp įsitraukimo į mokinių patyčias ir santykių su kolegomis bei mokiniais su pasitenkinimu gyvenimu mokytojų, patyrusių patyčias, imtyje. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. 3 ketvirtį, vykdant internetinę anketinę apklausą naudojant netikimybinę, patogiosios imties atranką. Apklausos duomenys buvo filtruojami, toliau naudojant tik mokytojų, nurodžiusių, kad patyrė patyčias iš mokinių, duomenis. Galutinę tyrimo imtį sudarė 422 respondentai (31 vyras ir 391 moteris), kurių amžiaus vidurkis buvo 50.30 metų. Didžioji dalis respondentų dirbo mieste (65%), turėjo bakalauro (47%) arba magistro (46%) laipsnį, ir didesnį nei 20 metų darbo stažą (69%). Dažniausios pareigybės buvo mokytojas metodininkas ir vyr. mokytojas. Dauguma respondentų dirbo gimnazijose (35%) ir progimnazijose (46%). Tyrimui naudoti šie instrumentai: daugiamatė mokytojų viktimizacijos skalė, mokytojų santykių kokybės skalė, pasitenkinimo gyvenimu skalė (SWLS), ir autorių sudaryta 4 teiginių skalė mokytojo įsitraukimui į patyčias nustatyti. Pateikiami patenkinami instrumentų patikimumo rodikliai, atlikta patvirtinamoji faktorinė analizė instrumentų struktūriniam validumui nustatyti. Nustatytas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp bendros mokytojų patiriamos viktimizacijos ir pasitenkinimo gyvenimu. Regresinė analizė parodė, kad viktimizacija prognozuoja mažesnį pasitenkinimą gyvenimu. Taipogi rastas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų santykių su kolegomis. Pastebėtas reikšmingas, silpnas neigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų santykių su mokiniais. Nustatytas reikšmingas, silpnas teigiamas ryšys tarp mokytojų patiriamos viktimizacijos ir jų įsitraukimo į mokinių patyčias. Stebimas reikšmingas, teigiamas ryšys tarp santykių su kolegomis ir aukštesnio pasitenkinimo gyvenimu. Patvirtintas reikšmingas, teigiamas ryšys tarp santykių su mokiniais ir aukštesnio pasitenkinimo gyvenimu. Nepasitvirtino hipotezė dėl reikšmingo ryšio tarp mokytojų įsitraukimo į mokinių patyčias ir pasitenkinimo gyvenimu. Galiausiai, mediacinė analizė parodė, jog santykiai su kolegomis ir santykiai su mokiniais veikė kaip reikšmingi medijuojantys veiksniai tarp viktimizacijos ir pasitenkinimo gyvenimu. Šis tyrimas suteikia svarbių įžvalgų apie mokytojų patiriamos viktimizacijos sąsajas ir pabrėžia teigiamų tarpasmeninių santykių mokyklos bendruomenėje svarbą mokytojų gerovei.
21 21 Moterų, turinčių tatuiruotes, perfekcionizmo ir tamsiosios triados sąsajosItem type:ETD, [Associations between Perfectionism and Dark Triad Personality Traits in Tattooed Women]magister thesis[2025][S006]Jankūnaitė, BirutėŠio tyrimo tikslas – nustatyti moterų, turinčių tatuiruotes, perfekcionizmo ir tamsiosios triados sąsajas. Įtraukimo į imtį kriterijais pasirinkta moteriška lytis ir bent vienos tatuiruotės turėjo faktas. Šiame tyrime tiriamųjų imtį sudarė 180 moterys, turinčios tatuiruočių. Vidutinis amžius tyrimo imtyje buvo 31,81 metai. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas kiekybinis metodas, o tyrimas atliktas naudojant internetinę anketą. Anketa buvo sudaryta iš trijų dalių: sociodemografinių klausimų, Didžiojo trejeto perfekcionizmo skalės (angl. Big Three Perfectionism Scale - Short Form, BTPS-SF; Feher et al., 2020) versija, sudarytos iš 16 teiginių bei Trumpojo tamsiosios triados skalės (angl. Short Dark Triad, SD3; Jones & Paulhus, 2013), sudarytos iš 27 teiginių. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnis perfekcionizmo lygis reikšmingai susijęs su stipresniu makiavelizmo ir psichopatijos bruožų pasireiškimu, tačiau ryšys tarp perfekcionizmo ir narcisizmo nebuvo nustatytas. Amžiaus grupių palyginimas atskleidė, kad bendras perfekcionizmo lygis nesiskyrė, tačiau vyresnės moterys pasižymėjo aukštesniu narcisistinio perfekcionizmo lygiu. Seksualinė orientacija, tatuiruočių skaičius bei jų matomumas nesusiję su reikšmingais perfekcionizmo, narcisizmo ar makiavelizmo skirtumais, tačiau psichopatijos bruožas buvo reikšmingai stipresnis tarp moterų, turinčių tatuiruotes matomose kūno vietose. Gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad tatuiruotės, kaip saviraiškos forma, yra labiau susijusios su specifiniais asmenybės bruožais (pvz., psichopatija), o ne su visais perfekcionizmo ar tamsiosios triados aspektais.
61 17