Psichologijos institutas / Institute of Psychology

Išteklių taupymas – tai gamtai draugiškos elgsenos forma, kuria sąmoningai siekiama sumažinti įvairių išteklių vartojimą (Steg et al., 2019). Tyrimo tikslas - išsiaiškinti kaip transformacinė lyderystė prognozuoja darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas, suvokiamą elgesio kontrolę ir prisideda prie asmenų ketinimų ir elgesio taupyti išteklius darbo vietoje. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 151 tiriamasis. Šiame tyrime duomenys buvo analizuojami patvirtinamosios faktorinės analizės CFA (angl. Confirmatory Factor Analysis) ir struktūrinių lygčių modeliavimo SEM (angl. Structural Equation Modeling) metodais. Rezultatai parodė, kad transformacinė lyderystė teigiamai prognozuoja privataus sektoriaus darbuotojų nuostatas, subjektyvias normas ir suvokiamą elgesio kontrolę darbo vietoje. Subjektyvios normos veikia dirbančių asmenų ketinimus taupyti išteklius darbo vietoje. Priešingai, nei nurodo Planuotos elgesio teorijos autorius Ajzen (1991), šiame tyrime nebuvo aptiktas nuostatų ir suvokiamos elgesio kontrolės prognostinis ryšys darbuotojų elgesio ketinimams. Kaip ir buvo tikėtasi ketinimai reikšmingai prognozuoja išteklių taupymo praeities elgseną. Aptiktas netiesioginis subjektyvių normų prognozuojantis ryšys išteklių taupymo elgsenai per ketinimus. Šiame darbe pateikiamos išvados patvirtina, jog Planuoto elgesio teorija kartu su transformacinės lyderystės veiksniu tinkama nagrinėti išteklių taupymo elgseną, o transformacinė lyderystė svarbus organizacinis veiksnys turintis reikšmingą poveikį žmogaus psichologiniams aspektams, kurie prisideda prie ketinimų ir elgesio formavimo darbo vietoje. Šio tyrimo aptikti ryšiai suteikia įžvalgų ateityje planuojamiems tyrimams, bei veiksmams, kurių reiktų imtis norint keisti darbuotojų nedraugišką elgseną aplinkos atžvilgiu.

Šio darbo tikslas buvo nustatyti savęs vertinimo nepastovumo, baimės prarasti socialinį įsitraukimą, probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo ir asmeninio tapatumo funkcijų ryšius jaunystėje. Tyrime pasirinkta jaunų suaugusiųjų imtis, nes šiame raidos etape socialinių tinklų naudojimas ir tapatumo formavimasis yra ypač aktualūs. Tyrimo imtį sudarė 201 jauni suaugusieji (135 moterys ir 66 vyrai). Tyrimo imtis buvo sudaryta taikant patogiosios imties sudarymo būdą. Šiame tyrime buvo naudotos keturios metodikos: Interneto socialinių tinklų priklausomybės skalė (angl. Bergen Social Media Addiction Scale, BSMAS), Baimės prarasti socialinį įsitraukimą skalė (angl. Fear of Missing Out Scale, FoMO), Savęs vertinimo nepastovumo skalė (angl. Self-Esteem Stability Scale, SESS) ir Tapatumo funkcijų skalė (angl. Functions of Identity Scale, FIS). Duomenų analizė buvo atlikta taikant koreliacinę, regresinę ir mediacijos analizes. Tyrimo rezultatai parodė, kad stipriau išreikštos tapatumo funkcijos buvo susijusios su mažesniu savęs vertinimo nepastovumu. Ryšys tarp tapatumo funkcijų ir baimės prarasti socialinį įsitraukimą pasitvirtino tik iš dalies. Didesnis savęs vertinimo nepastovumas buvo susijęs su stipresne baime prarasti socialinį įsitraukimą ir didesniais probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo įverčiais. Taip pat nustatyta, kad baimė prarasti socialinį įsitraukimą iš dalies mediavo ryšį tarp savęs vertinimo nepastovumo ir probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo bei ryšį tarp tapatumo funkcijų ir probleminio interneto socialinių tinklų naudojimo.

Šio darbo tikslas yra ištirti darbuotojų perdegimo, pasiekimų tikslų orientacijos ir įsitraukimo į darbą sąsajas organizacijų kontekste. Duomenys buvo renkami internetinės apklausos būdu, tyrime dalyvavo 157 respondentai iš kurių 104 (66,2 %) moterys ir 53 (33,8 %) vyrai. Tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 metų iki 65 metų. Tyrimo metu pateikta anketa, kurią sudarė 4 dalys: 1) demografinės charakteristikos klausimai; 2) Perdegimo darbe vertinimo instrumentas (angl. Burnout Assessment Tool); 3) Darbo srities tikslų orientacijos klausimynas (angl. Work Domain Goal Orientation Instrument); 4) Utrechto įsitraukimo į darbą skalė (angl. Utrecht Work Engagement Scale). Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiek pirminiai, tiek antriniai perdegimo sindromo simptomai statistiškai reikšmingai neigiamai siejasi su darbo įsitraukimu. Pasiekimų tikslų orientacijų tarpusavio sąsajos parodė, kad tik dvi dimensijos siejasi tarpusavyje: mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai siejasi su gebėjimų demonstravimo orientacija, o gebėjimų demonstravimo orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai siejasi su vengimo rodyti gebėjimus orientacija. Mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai neigiamai prognozuoja pirminius perdegimo simptomus, o vengimo rodyti gebėjimus orientacija statistiškai reikšmingai teigiamai prognozuoja pirminius perdegimo simptomus. Rezultatai taip pat atskleidė, kad mokymosi tikslų orientacija statistiškai reikšmingai neigiamai prognozuoja antrinius perdegimo simptomus ir statistiškai reikšmingai teigiamai prognozuoja darbo įsitraukimą. Vengimo rodyti gebėjimus orientacija neprognozuoja nei antrinių perdegimo simptomų, nei darbo įsitraukimo. Tuo tarpu gebėjimų demonstravimo orientacija neturi prognostinės galios nei pirminiams, nei antriniams perdegimo sindromams, nei darbo įsitraukimui. Kadangi buvo įtraukti kontroliniai kintamieji – lytis ir amžiaus grupės, rezultatai parodė, kad nė vieno tyrimo kintamojo įverčiai nesiskiria pagal lytį. Tuo tarpu pirminių perdegimo simptomų įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi 46 – 55 m. ir 56 – 65 m. grupėse, lyginant su 18 – 25 m., taip pat antrinių perdegimo simptomų įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi 56 – 65 m. grupėje, lyginant su 18 – 25 m. Kitų amžiaus grupių įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskiria.

Šio darbo tikslas – ištirti psichopatijos bruožų išreikštumo, neigiamų minčių ir alkoholio vartojimo su smurto apraiškomis romantiniuose santykiuose bei įvertinti šių veiksnių prognozuojamąją galią. Tyrimo imtį sudarė 203 asmenys, atrinkti naudojant patogiosios imties metodą. Duomenys buvo renkami internetinės apklausos būdu, kurios nuoroda buvo platinama socialiniuose tinkluose. Tyrime dalyvavo vyrai ir moterys, turintys ar turėję romantinių santykių patirties. Tyrimo dalyviai pagal amžių buvo pasiskirstę nuo 18 iki 35 metų amžiaus, didžiausią dalį sudarė 27 metų amžiaus dalyviai (28,6 %), (M=27,63; SD=3,77). Tyrimo metodika. Buvo sudaryta anketa, kurią sudarė penkios pagrindinės dalys: 1) Socialdemografiniai duomenys; 2) AUDIT (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test, Saunders et al., 1993); 3) Pasikartojančių neigiamų minčių klausimynas (angl. Perseverative Thinking Questionnaire (PTQ), Ehring et al, 2008); 4)TriPM-SF (angl. The Triarchic Psychopathy Measure, Short version, Sellbom et al., 2013) 5) Smurto romantiniuose santykiuose klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad alkoholio vartojimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su smurto romantiniuose santykiuose apraiškomis. Taip pat nustatyta reikšminga sąsaja tarp alkoholio vartojimo ir neigiamų minčių pasireiškimo. Psichopatijos bruožų išreikštumas nebuvo reikšmingai susijęs su smurtu bendroje imtyje, tačiau moterų grupėje nustatyta reikšminga sąsaja. Neigiamos mintys prognozavo smurtą romantiniuose santykiuose tik vyrų imtyje. Moderacijos analizė parodė, kad neigiamos mintys nemoderuoja psichopatijos ir smurto romantiniuose santykiuose ryšio, o alkoholio vartojimas moderuoja šį ryšį tik moterų imtyje. Regresinė analizė parodė, kad psichopatijos bruožai, neigiamos mintys ir alkoholio vartojimas kartu paaiškina apie 28,6 % smurto romantiniuose santykiuose.

Šio tyrimo tikslas yra ištirti, kokios yra sąsajos tarp tamsiosios triados bruožų, vairavimo moralinio atsiribojimo ir agresyvaus vairavimo elgesio. Atliktame tyrime dalyvavo transporto priemonių vairuotojai, iš kurių buvo 116 moterų, 70 vyrų, 1 asmuo, kuris identifikavo save, kaip “Kita” ir 1 asmuo, kuris neatskleidė savo lyties. Tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 iki 69 metų (vidurkis = 33.19, SD = 12.95). Tyrime naudotos metodikos: Vairavimo moralinio atsiribojimo skalė – trumpoji versija (Driving Moral Disengagement Scale – Short Form (DMDS); Swann et al., 2017), Vairuotojų pykčio išraiškos klausimynas – patikslintas (Revised Driving Anger Expression inventory (DAXr); Stephens ir Sullman, 2014), Moralinio atsiribojimo skalė (Moral Disengagement Scale (MDS); Detert et al, 2008), Tamsioji triada – trumpoji versija (Short Dark Triad (SD3); Jones, ir Paulhus, 2014). Tyrimo rezultatai parodė: Tik vienas iš trijų tamsiosios triados bruožų prognozavo teigiamai neigiamą vairuotojų agresijos išraišką, reikšmingo ryšio tarp narcisizmo, makiavelizmo ir neigiamos vairuotojų agresijos išraiškos nebuvo rasta. Du tamsiosios triados bruožai prognozavo teigiamai vairavimo moralinį atsiribojimą: psichopatija ir makiavelizmas. Reikšmingas ryšys tarp vairavimo moralinio atsiribojimo ir narcisizmo nebuvo rastas. Vairavimo moralinis atsiribojimas teigiamai prognozavo neigiamą vairuotojų agresijos išraišką. Vienintelis makiavelizmo bruožas turėjo netiesioginį ryšį su neigiama vairuotojų agresijos išraiška, kuris buvo galimai pilnai paaiškinamas per vairavimo moralinį atsiribojimą. Psichopatijos bruožas taip pat turėjo netiesioginį ryšį su neigiama vairuotojų agresijos išraiška, tačiau šis ryšys buvo tik dalinai paaiškinamas vairavimo moralinio atsiribojimo.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti darbuotojų pasitenkinimo darbu sąsajas su meistriškumu dirbti (angl. job crafting) ir asmenybės bruožtais bei ištirti, kaip neurotiškumas veikia šiuos ryšius. Tyrime dalyvavo 398 įvairių įmonių darbuotojai. Naudoti standartizuoti instrumentai: Didžiojo penketo asmenybės bruožų klausimynas (angl. Big Five – 2 inventory), meistriškumo dirbti skalė (Job Crafting Scale) ir Minesotos pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. MSQ). Duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS Statistics 22, taikant Spearmano koreliaciją, tiesinę regresiją ir mediacijos analizę. Rezultatai parodė, kad struktūrinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,453; p < 0,001), socialinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,428; p < 0,001) ir iššūkių darbe didinimas (ρ = 0,407; p < 0,001) – reikšmingai koreliuoja su pasitenkinimu darbu. Tačiau darbo reikalavimų mažinimas neturėjo reikšmingo ryšio. Ekstraversija (ρ = 0,263), sutariamumas (ρ = 0,309), sąmoningumas (ρ = 0,307) ir atvirumas naujai patirčiai (ρ = 0,284) buvo teigiamai susiję su pasitenkinimu darbu, o neurotiškumas – neigiamai (ρ = –0,361). Regresinė analizė atskleidė, kad struktūrinių ir socialinių darbo išteklių didinimas paaiškina 33,2 % pasitenkinimo darbu variacijos (R² = 0,332; p < 0,001). Mediacija parodė, kad trys darbo formavimo strategijos iš dalies tarpininkauja tarp neurotiškumo ir pasitenkinimo darbu, mažindamos neigiamą bruožo poveikį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojai taikydami struktūrinių išteklių didinimą ir socialinių ryšių plėtojimą, teigiamai veikia savo pasitenkinimą darbu. Šis pokytis vyksta net ir esant aukštesniam neurotiškumo lygiui. Šie tyrimo rezultatai naudingi organizacijoms siekiančioms, be didesnių papildomų išteklių, skatinti darbuotojų įsitraukimą, didinti jų gerovę ir pasitenkinimą darbu.

Sparčiai besivystančios skaitmeninės technologijos lėmė tai, kad didžioji dalis tarpasmeninio bendravimo persikėlė į virtualią erdvę, kurioje anonimiškumo galimybė ir menka atsakomybė sudarė vartotojams sąlygas nepaisyti moralės bei etikos normų ar net pažeidinėti įstatymus, tad tampa vis svarbiau suvokti, kokios žmogaus savybės lemia į įsitraukimą į panašų elgesį kibernetinėje erdvėje. Šiuo pagrindu buvo suformuluotas tyrimo tikslas - įvertinti ar tam tikri asmenybės bruožai bei polinkiai, tokie kaip stiprių pojūčių siekimas, gali sietis su kibernetinio tyčiojimosi bei kibernetinės viktimizacijos patirtimis. Tyrime dalyvavo 333 respondentai (241 moteris ir 91 vyras), užpildę internete paskelbtą apklausą. 77,7 % dalyvavusiųjų apklausoje buvo 18–40 metų. Tyrime buvo naudoti trys klausimynai tyrimo kintamiesiems ištirti: Didžiojo Penketo inventorius (angl. Big Five Inventory-2 (BFI-2)), Soto & John (2017), Stiprių pojūčių siekimo skalė (angl. Sensation Seeking Scale (SSS-V)) (Zuckerman et. al., 1978) ir Kibernetinių patyčių bei viktimizacijos patirčių skalė (angl. Cyber Bullying Behaviors and Victimization Experiences Measure), sukurta Holfeld & Leadbeater (2015). Tyrimas atskleidė, kad kai kurie asmenybės bruožai siejasi su kibernetinio tyčiojimosi ir kibernetinės viktimizacijos patirtimis. Sąmoningumas bei sutarumas neigiamai siejosi su kibernetiniu tyčiojimusi, o tuo tarpu ekstraversija teigiamai. Su kibernetine viktimizacija neurotiškumas ir atvirumas patirčiai siejosi teigiamai, o sąmoningumas neigiamai. Taip pat nustatyta, kad kai kurie asmenybės bruožai, tokie kaip ekstraversija, atvirumas patirčiai (teigiamai), sąmoningumas bei sutarumas (neigiamai), siejasi su stiprių pojūčių siekimu. Galiausiai nustatyta, kad stiprių pojūčių siekimas yra reikšmingas mediatorius tarp kibernetinio tyčiojimosi ir kai kurių asmenybės bruožų, tokių kaip ekstraversija, sąmoningumas, atvirumas patirčiai.

Darbuotojų kaitos ir išlaikymo klausimai vis dar išlieka vieni aktualiausių organizacijų vidinės dinamikos kontekste. Tyrimai apžvelgia skirtingus kintamuosius, turinčius įtaką šiems procesams. Organizacijoje klestintis darbuotojas galimai bus mažiau linkęs keisti darbdavį dėl juntamo gyvybingumo, galimybės nuolat mokytis ir iš to sekančio pasitenkinimo darbu, įsipareigojimo organizacijai. Tam, kad klestėjimas būtų patiriamas, reikia žinoti, kaip su juo yra susijusi darbuotojo asmenybė bei kiti svarbūs veiksniai, pavyzdžiui, suvokiama organizacinė parama. Šio darbo tikslas – atskleisti darbuotojų asmenybės bruožų, patiriamos organizacinės paramos ir klestėjimo darbe sąsajas. Tyrime dalyvavo 141 dirbantis asmuo: 103 moterys ir 38 vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 34 metai (M=33.9, SD=10.6). Tiriamieji pildė internetinę apklausą. Pagrindiniams tyrimo kintamiesiems įvertinti naudoti trys instrumentai: Soto & John (2017) Didžiojo Penketo inventorius (angl. Big Five Inventory-2, BFI-2), Eisenberger ir kitų (1986) Suvokiamos organizacinės paramos klausimyno (angl. Survey of Perceived Organizational Support, SPOS) trumpoji 8 teiginių versija ir Porath ir kitų (2012) Klestėjimo darbe skalė (angl. Thriving at Work scale). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ekstraversija ir sąmoningumas teigiamai prognozuoja tiek mokymąsi, tiek gyvybingumą, atvirumas patirčiai teigiamai prognozuoja mokymąsi, o neurotiškumas neigiamai prognozuoja gyvybingumą. Ekstraversija ir sutarumas teigiamai siejasi su suvokiama organizacine parama, o neurotiškumas – neigiamai. Suvokiama organizacinė parama yra reikšmingas tarpininkas tarp darbuotojų asmenybės bruožų (ekstraversijos, sutarumo, neurotiškumo) ir klestėjimo darbe.

Šio darbo tikslas - nustatyti jaunų suaugusiųjų rizikingo elgesio, miego trūkumo, vienišumo, psichologinio atsparumo ir suvokiamos socialinės paramos sąsajas. Tyrimo imtį sudarė 133 asmenys, surinkti naudojant patogiosios imties metodą. Duomenys buvo renkami internetinės apklausos būdu, kurios nuoroda buvo platinta per socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“. Iš visų gautų atsakymų 6 buvo atmesti dėl tyrimo reikalavimuose neatitikusio amžiaus kriterijaus, todėl galutinėje analizėje buvo naudojami 127 respondentų duomenys. Taigi galutinę tyrimo imtį sudarė 127 asmenys, iš kurių 102 (80,3 proc.) buvo moterys, 24 (18,9 proc.) - vyrai, o vienas dalyvis (0,8 proc.) nenurodė savo lyties. Dalyvių amžius svyravo nuo 18 iki 29 metų (M = 24,62, SD = 2,87). Tyrimo metodika. Buvo sudaryta anketa, kurią sudarė aštuonios dalys: 1) socialdemografiniai duomenys, 2) AUDIT (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test, Saunders et al., 1993), 3) CUDIT (angl. Cannabis Use Disorders Identification Test, Adamson et al., 2010), 4) Buss-Perry agresijos klausimynas (angl. Buss-Perry Aggression Questionnaire, BPAQ, Buss & Perry, 1992), 5) Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index, PSQI, Buysse et al., 1988), 6) Vienišumas UCLA (angl. UCLA Loneliness Scale; Peplau, & Ferguson, 1978), 7) Suvokiama socialinė parama (angl. Multidimensional Scale of Perceived Social Support, MSPSS; Zimet, Dahlem, Zimet, & Farley, 1988), 8) Trumpoji psichologinio atsparumo skalė (angl. Brief Resilience Scale, BRS; Smith et al., 2008). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad rizikingas elgesys statistiškai reikšmingai siejasi su miego trūkumu ir vienišumu, o psichologinis atsparumas – tik su agresyviu elgesiu ir vienišumu. Vienišumas reikšmingai prognozuoja rizikingą elgesį, tuo tarpu, miego trūkumas neturi reikšmingos prognostinės galios nė vienai iš rizikingo elgesio formų. Suvokiama socialinė parama prognozuoja mažesnį rizikingą elgesį (alkoholio ir kanapių vartojimą bei agresyvų elgesį), o psichologinis atsparumas turi reikšmingą prognostinę galią tik agresyviam elgesiui.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti moterų, turinčių tatuiruotes, perfekcionizmo ir tamsiosios triados sąsajas. Įtraukimo į imtį kriterijais pasirinkta moteriška lytis ir bent vienos tatuiruotės turėjo faktas. Šiame tyrime tiriamųjų imtį sudarė 180 moterys, turinčios tatuiruočių. Vidutinis amžius tyrimo imtyje buvo 31,81 metai. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas kiekybinis metodas, o tyrimas atliktas naudojant internetinę anketą. Anketa buvo sudaryta iš trijų dalių: sociodemografinių klausimų, Didžiojo trejeto perfekcionizmo skalės (angl. Big Three Perfectionism Scale - Short Form, BTPS-SF; Feher et al., 2020) versija, sudarytos iš 16 teiginių bei Trumpojo tamsiosios triados skalės (angl. Short Dark Triad, SD3; Jones & Paulhus, 2013), sudarytos iš 27 teiginių. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnis perfekcionizmo lygis reikšmingai susijęs su stipresniu makiavelizmo ir psichopatijos bruožų pasireiškimu, tačiau ryšys tarp perfekcionizmo ir narcisizmo nebuvo nustatytas. Amžiaus grupių palyginimas atskleidė, kad bendras perfekcionizmo lygis nesiskyrė, tačiau vyresnės moterys pasižymėjo aukštesniu narcisistinio perfekcionizmo lygiu. Seksualinė orientacija, tatuiruočių skaičius bei jų matomumas nesusiję su reikšmingais perfekcionizmo, narcisizmo ar makiavelizmo skirtumais, tačiau psichopatijos bruožas buvo reikšmingai stipresnis tarp moterų, turinčių tatuiruotes matomose kūno vietose. Gauti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad tatuiruotės, kaip saviraiškos forma, yra labiau susijusios su specifiniais asmenybės bruožais (pvz., psichopatija), o ne su visais perfekcionizmo ar tamsiosios triados aspektais.