Psichologijos institutas / Institute of Psychology

Antrinė trauma kelia reikšmingą riziką vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie susiduria su unikaliais profesiniais pavojais, įskaitant reguliarų susidūrimą su netinkamu elgesiu su vaikais. Nepaisant šios populiacijos pažeidžiamumo, antrinės traumos tyrimai daugiausia dėmesio skiria sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams ir tai palieka rimtas spragas supratime, kaip pačių specialistų patirtos nepalankios vaikystės patirtys, emocijų reguliacijos sunkumai ir savipagalbos kliūtys prisideda prie antrinės traumos vystymosi, bei kaip tokie apsauginiai veiksniai, kaip atsparumas, socialinė parama ir savipagalbos praktikos, gali sumažinti šias rizikas. Šis tyrimas bus pirmasis išsamiai nagrinėjantis asmeninės istorijos, emocijų reguliacijos, organizacinių kliūčių ir apsauginių išteklių sąveiką prognozuojant antrinės traumos trajektorijas tarp vaiko teisių apsaugos specialistų, pasitelkiant trijų matavimų tęstinį tyrimą 1,5 metų laikotarpyje. Tyrimo tikslas -analizuoti antrinės traumos rizikos ir apsauginius veiksnius pasitelkiant tris uždavinius: (1) analizuoti antrinės traumos ir rizikos bei apsauginių veiksnių sąsajas, (2) ištirti, kaip šie veiksniai prognozuoja antrinės traumos pokyčius 6 mėnesių laikotarpyje, ir (3) išnagrinėti šių veiksnių vaidmenį traumos vystymuisi per 1,5 metų laikotarpį. Tyrimo išvados suteiks naujų žinių, kurios bus naudingos mokslui ir įrodymais grįstoms prevencijos ir intervencijos strategijoms, specialiai pritaikytoms vaiko teisių apsaugos specialistams. Tyrimo rezultatai taip pat turi potencialo prisidėti prie aukštų darbuotojų kaitos rodiklių mažinimo, darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo, darbo kokybės gerinimo, bei prisidėti prie platesnių teigiamų pasekmių organizacijos politikai, mokymo programoms ir paramos sistemoms vaiko teisių apsaugos tarnybose.

Projekto tikslas – įvertinti seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimą Lietuvoje, gyvenimo eigoje, remiantis suaugusiųjų savistabos duomenimis ir sukurti lietuvišką simuliuoto avataro interviu (EIT) platformą, siekiant patobulinti specialistų, kurie apklausia vaikus įtariamos seksualinės prievartos atvejais, mokymą. Projekto uždaviniai: (1) Nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimą gyvenimo eigoje suaugusiųjų populiacijoje (suaugusiųjų klausiant, ar jie patyrė seksualinę prievartą vaikystėje, prieš sulaukiant 18 metų); (2) Sukurti lietuviškąją simuliuotų interviu platformos EIT (Empowering Interview Training) versiją; (3) Ištirti interviuotojų mokymų efektyvumą naudojant sukurtą platformą skirtingose eksperimentinėse sąlygose, kontroliuojant individualius psichosocialinius interviuotojų veiksnius, kurie gali turėti įtakos mokymų efektyvumui. (4) Atlikti simuliuotų interviu platformos (EIT) pilotinį tyrimą siekiant įvertinti mokymų efektyvumą praktikams, atliekantiems vaikų apklausas.

Siekiamas rezultatas: planuojamo tyrimo rezultatus bus įtraukta (1) duomenų bazė, talpinanti populiacinio tyrimo metu surinktus duomenis; (2) mokslinės publikacijos (įteiktos redakcijoms) aukšto cituojamumo faktorių turinčiuose moksliniuose žurnaluose; (3) pranešimai tarptautinėse konferencijose, ir (4) galutinis produktas – interaktyvios mokymo programos prototipas.

Šiuo metu socialinės reklamos kūrėjams labai trūksta moksliniais duomenimis pagrįstų rekomendacijų, kaip efektyviai skatinti pageidaujamą elgesį socialinių reklamų pagalba. Todėl kurdami socialines reklamas specialistai-praktikai dažnai pasirenka reklamos tikslo neatitinkančius kreipinius bei dizaino sprendimus. Projektu siekiama spręsti šią problemą, surenkant išsamius duomenis apie tai, kokie vaizdinės reklamos elementai (spalva, forma ir kt.) bei kreipiniai ją daro efektyvią –patraukiančią ir išlaikančią dėmesį, sukeliančią ketinimus, o galiausiai pakeičiančią elgesį reklamos kūrėjų siekta kryptimi. Laboratorinių ir lauko eksperimentų pagalba bus surinkta visapusiška informacija apie keleto objektyvių rodiklių (akių judesius, reakcijos laiką ir elgesio pokyčius realioje aplinkoje)rinkinį, neapsiribojant tik vienu atskiru rodikliu. Projekto metu surinktas žinias tiesiogiai galės naudoti tiek valstybinės, tiek verslo, tiek nevyriausybinės organizacijos, vizualine socialine reklama skatindamos įvairaus pobūdžio pageidaujamą elgesį (pvz., gamtos saugojimą, sveiką gyvenimo būdą ir kt.).

Šio tyrimo tikslas yra įgalinti visuomenės atsparumą atskleidžiant ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšio mechanizmą. Siekiant šio tikslo planuojama sudaryti dvi imtis:reprezentatyvią Lietuvos gyventojų imtį ir patogiąją jaunų suaugusiųjų (18-29 metų) asmenų imtį. Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų imties tyrime sieksime išsiaiškinti ekologinio nerimo paplitimą ir išreikštumą Lietuvoje. Jaunųjų suaugusiųjų asmenų imtyje analizuosime per kokius mechanizmus ekologinis nerimas (de)motyvuoja į ekologinės krizės švelninimą nukreiptus elgesius, tokius kaip aplinkai palankus vartojimas. Analizuosime asmeninių (pvz., vertybės, atsparumas, įveikos strategijos), tarpasmeninių (pvz., socialinės normos, parama) bei ekonominių ir demografinių (pvz., lytis, amžius, finansinė padėtis) veiksnių sąsajas su ekologiniu nerimu ir aplinkai palankiu vartojimu. Šių veiksnių analizė padės atskleisti mechanizmus, kuriais pasireiškia ekologinis nerimas ir kaip jis (de)motyvuoja aplinkai palankų vartojimą. Tyrimas suteiks unikalių, būtent Lietuvos kontekstui aktualių, žinių. Žinios apie ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšį yra reikalingos, nes vartojimas yra lengviausiai pasiekiama aplinką tausojančio elgesio praktika, kurią galima nesunkiai pakeisti intervencijomis, tačiau šis ryšys nėra sistemiškai tyrinėtas nei Lietuvos nei pasaulio mastu. Šios žinios padės suformuluoti rekomendacijas intervencijoms visuomenės atsparumui didinti, kurios bus skirtos politikos formuotojams, psichikos sveikatos specialistams, visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims.

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas mokslinę praktiką atliekančiam studentui susipažinti su naujausiais metodais, taikomais psichologiniuose tyrimuose, ir įgyti patirties juos taikant moksliniame tyrime, skirtame įvertinti socialiniuose tinkluose pateikiamos informacijos psichologinį poveikį. Tyrimo metu bus analizuojamos realios žinutės „Facebook“ socialiniame tinkle ir vartotojų sąveikos su ja ypatumai. Remiantis surinkta informacija bus parengtas eksperimentas, įvertinsiantis skirtingo interakcijų tipo informacinių žinučių poveikį nuostatoms į aprašomą įvykį. Tyrimų rezultatai pateiks duomenų, kaip efektyviai valdyti informaciją ir prognozuoti informacijos vartotojų nuostatas bei elgesį. Be to, praktikantui suteiks įgūdžių, būtinų pasirenkant tinkamiausius tyrimo metodus ir savarankiškai atliekant tyrimus.

Šio tyrimo tikslas yra ištirti intymaus partnerio smurtą (IPS) patyrusių moterų tapatumo pokytį ir potrauminį augimą, atsižvelgiant į psichologinio atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmenį. Siekiant šio tikslo, tyrimą planuojame atlikti dviejose imtyse: (1) Moterų krizių centruose gyvenančių moterų, patyrusių intymaus partnerio smurtą imtyje (tęstinis tyrimas -trys tyrimo bangos) ir (2) intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų bendros populiacijos imtyje (skersinio pjūvio tyrimas). Tyrimo įgyvendinimo metu analizuosime traumos išreikštumo, potrauminio augimo, psichologinio atsparumo, įveikos, ir socialinės paramos sąsajas bei vertinsime intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų, gyvenančių krizių centruose, tapatumo pokytį laike ir potrauminį augimą. Taip pat siekiama įvertinti intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų traumos paplitimą ir sunkumą bendroje populiacijos imtyje bei psichologinio atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmenį tapatumo pokyčiui ir potrauminiam augimui krizių centruose gyvenančių moterų ir bendros populiacijos imtyse.