Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)
Use this url to cite project: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/50577

Vaiko teisių apsaugos specialistų antrinės traumos patyrimas: rizikos ir apsauginių veiksnių analizė

Antrinė trauma kelia reikšmingą riziką vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie susiduria su unikaliais profesiniais pavojais, įskaitant reguliarų susidūrimą su netinkamu elgesiu su vaikais. Nepaisant šios populiacijos pažeidžiamumo, antrinės traumos tyrimai daugiausia dėmesio skiria sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams ir tai palieka rimtas spragas supratime, kaip pačių specialistų patirtos nepalankios vaikystės patirtys, emocijų reguliacijos sunkumai ir savipagalbos kliūtys prisideda prie antrinės traumos vystymosi, bei kaip tokie apsauginiai veiksniai, kaip atsparumas, socialinė parama ir savipagalbos praktikos, gali sumažinti šias rizikas. Šis tyrimas bus pirmasis išsamiai nagrinėjantis asmeninės istorijos, emocijų reguliacijos, organizacinių kliūčių ir apsauginių išteklių sąveiką prognozuojant antrinės traumos trajektorijas tarp vaiko teisių apsaugos specialistų, pasitelkiant trijų matavimų tęstinį tyrimą 1,5 metų laikotarpyje. Tyrimo tikslas -analizuoti antrinės traumos rizikos ir apsauginius veiksnius pasitelkiant tris uždavinius: (1) analizuoti antrinės traumos ir rizikos bei apsauginių veiksnių sąsajas, (2) ištirti, kaip šie veiksniai prognozuoja antrinės traumos pokyčius 6 mėnesių laikotarpyje, ir (3) išnagrinėti šių veiksnių vaidmenį traumos vystymuisi per 1,5 metų laikotarpį. Tyrimo išvados suteiks naujų žinių, kurios bus naudingos mokslui ir įrodymais grįstoms prevencijos ir intervencijos strategijoms, specialiai pritaikytoms vaiko teisių apsaugos specialistams. Tyrimo rezultatai taip pat turi potencialo prisidėti prie aukštų darbuotojų kaitos rodiklių mažinimo, darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo, darbo kokybės gerinimo, bei prisidėti prie platesnių teigiamų pasekmių organizacijos politikai, mokymo programoms ir paramos sistemoms vaiko teisių apsaugos tarnybose.

Secondary trauma poses significant risks to child protection specialists who face unique occupational hazards including regular exposure to child maltreatment. Despite this population's elevated vulnerability, research on secondary trauma has predominantly focused on general healthcare and social workers, leaving critical gaps in understanding how adverse childhood experiences, emotion regulation difficulties, and barriers to self-care contribute to secondary trauma development, as well as how protective factors like resilience, social support, and self-care practices may mitigate these risks. This study will be the first to comprehensively examine the interplay between personal history, emotional capacities, organizational barriers, and protective resources in predicting secondary trauma trajectories among child protection specialists using a three-wave longitudinal design for over 1,5 years. The research aims to analyze risk and protective factors of secondary trauma through three objectives: (1) examining associations between secondary trauma and identified risk and protective factors, (2) investigating how these factors predict changes in secondary trauma over 6 months, and (3) exploring the role of risk and protective factors in secondary trauma development over the 1,5 years. Findings will help to gain new scientific knowledge and inform evidence-based prevention and intervention strategies specifically tailored for child protection specialists, potentially reducing high turnover rates while improving both worker well-being and service quality for vulnerable children, with broader implications for organizational policies, training programs, and support systems in child protection services.