Teisės mokykla / Law School

Šiame magistriniame darbe analizuojamas skaitmeninės transformacijos poveikis finansinių paslaugų rinkai, ypatingas dėmesys skiriamas debesijos sprendimų reikšmei geopolitinių ir reguliacinių iššūkių kontekste. Tyrimo tikslas yra įvertinti, kaip debesijos sprendimų integracija į finansų sektoriaus veiklą rizikų valdymo struktūrą, priklausomybių pobūdį ir ES priežiūros institucijų vaidmenį. Darbe nagrinėjami ES strateginiai dokumentai, reguliacinė iniciatyvos ir priežiūros institucijų praktika, taip pat vertinami ES valstybių narių nacionaliniai rizikų valdymo modeliai. Tyrimas atskleidė, kad debesijos infrastruktūros priklausomybė nuo ne ES tiekėjų peržengia operacinės rizikos ribas ir įgyja geopolitinį matmenį, kurio esamos sutartinės ir reguliacinės priemonės neišsprendžia. ES reguliacinis atsakas išlieka struktūriškai ribotas, o rinkos dalyvių taikomi hibridiniai modeliai tik sušvelnina, bet nepanaikina koncentracijos problemos. Daroma išvada, kad veiksmingas šių rizikų valdymas reikalauja koordinuoto teisinio, techninio ir investicinio atsako, papildant DORA infrastruktūros architektūros reikalavimais, užtikrinant ES jurisdikciją kritinės infrastruktūros tiekėjų lygmeniu ir remiant ES alternatyvios debesijos infrastruktūros plėtrą per planuojamą CAIDA.

This Master Thesis is dedicated to the research of problematic issues pertaining to supervision mechanisms and civil liability standards of IPs in following jurisdictions: Poland, the UK, Germany, the Netherlands, and Australia. Besides, the research is dedicated to the jurisdictional limits of supervisory and disciplining powers towards IPs acting in cross-border insolvency and potential harmonization challenges in this area. This research examines relevant legislation, as well as soft-law instruments, and best practices. Beginning with an examination of international and EU legislative frameworks, the research delves into the peculiarities of legislation of national jurisdictions, outlining divergences and practical challenges. The research revealed that there was made the first effort to harmonize liability of IPs in the Directive (EU) 2026/799, subsequently, providing recommendations for implementation. Also revealed that in terms of supervision and liability of IPs the most up-to-date and effective legislation framework, out of all examined jurisdictions, is in the UK. The central problematic identified, in regard to cross-border insolvency, is the lack of a coherent and effective mechanism for supervising and disciplining foreign IPs when they act outside their home jurisdiction. The solution proposed is to make a request by court to the court that appointed the IP to replace the practitioner within a reasonable period. This approach balances comity, cooperation, and accountability. It preserves the primary role of the court of home jurisdiction while ensuring that foreign representative remains subject to effective control when operating abroad.

The research of this Thesis has been dedicated to the pre-pack proceeding regulation which has been recently introduced by Directive harmonising certain aspects of insolvency law. The esssence of the pre-pack procedure, its advantages and problemaric issues have been investigated. The Thesis demonstrated the practice of the pre-pack in different countries which have already imposed into their insolvency legislation this tool. The investigation has been mostly focused on the analysis of the stages of the pre-pack proceeding and its main standards established by Directive harmonising certain aspects of insolvency law. Having conducted the thorough research of the pre-pack regulation on the EU level and having explored the theoretical background of this tool, the preparatory stage, the liquidation phase and common provisions of the pre-pack proceeding have been analyzed. The research has revealed that although Directive harmonising certain aspects of insolvency law address main issues of the pre-pack, some concerns still may arise during its real application in MS. It was explored that the some adjustements to the EU legal instrument should be made in order to strengthen the position of the unsecured creditors. Additionally, the Thesis demonstrated that employees are not provided with sufficient and fair safeguards during the pre-pack. In order to create the well-designed insolvency regime, it has been proposed to establish the company viability assessment as an obligatory one during the pre-pack proceeding.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tendencijos bylose dėl žemės sklypų ribų nustatymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnį. Tiriami pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant žemės sklypų ribų ginčus: dokumentinių duomenų, faktinio naudojimo, proporcingumo, istorinio ribų susiformavimo, įrodymų visumos vertinimo bei ultima ratio principo. Vertinamas šių kriterijų taikymo nuoseklumas, teismo diskrecijos ribos ir motyvavimo pareiga. Taip pat atliekama lyginamoji analizė su kitų kontinentinės Europos valstybių teismų praktika. Tyrimas parodė, kad CK 4.45 straipsnis taikomas kaip subsidiari priemonė, skirta ne naujai ribai sukurti, bet istoriškai ir teisiškai egzistuojančiai ribai nustatyti.

Teisės sistemoje nėra vieningo požiūrio į tai, kokią vietą nuostolių numatymo doktrina užima sutartinės atsakomybės ribojimo sistemoje ir kokių teisinių subjektų atžvilgiu minima doktrina tūrėtų būti taikoma. Atitinkamai, baigiamajame darbe siekiama atskleisti sutartinės atsakomybės ribojimo būtinybę. Taip pat pateikiama nuostolių numatymo doktrinos kilmė, tiriama šios doktrinos reikšmė ir vertinimo elementų turinys skirtingų valstybių teisinėse sistemose. Taip pat analizuojamas nuostolių numatymo savarankiškumas kitų sutartinės atsakomybės ribojimo mechanizmų atžvilgiu. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad nuostolių doktrina yra savarankiškas sutartinės ribojimo mechanizmas, kuris nėra išimtinai siejamas su specifiniu teisės subjektu. Tačiau sutiktina, kad tam tikrose valstybėse numatomumas veikia kaip instrumentas kituose sutartinės atsakomybės ribojimo mechanizmuose. Siekiant išlaikyti minimos doktrinos savarankiškumą, Lietuvos teisėje, visų pirma, siūlytina vienodinti numatomumo doktrinos taikymą, atsisakant jos taikymo išimtinai tik verslininkams, o paskui plėtoti ir nuostolių numatymo doktrinos vertinimo elementų turinį teismų praktikoje.

The master thesis examines the historical, economic, and regulatory context of multiple voting shares (MVS) and their profound impact on corporate governance and minority shareholder rights. The paper begins with an exploration of the cyclical evolution of MVS regulations across different jurisdictions, highlighting the inherent conflict of interest between founders seeking to preserve their idiosyncratic vision and institutional investors prioritising portfolio value maximisation. It highlights the urgent necessity for robust legal frameworks to balance these interests and protect public investors from the extraction of private benefits. The author examines the limited effectiveness of current liability frameworks, underscoring the fragmented jurisdictional approaches to shadow directorships and fiduciary duties, and emphasises the role of structural safeguards in mitigating the agency costs of entrenched control. Further research provides an in-depth analysis of the newly adopted European MVS Directive (Directive (EU) 2024/2810) and its impact on listing competitiveness. The paper critically evaluates the robustness of the Directive’s minimum harmonisation measures, particularly focusing on qualified majority voting requirements, maximum voting ratios, and the implementation of time-based, event-based, and transfer-based sunset clauses. The author also explores functional equivalents to MVS, distinguishing class-based MVS structures from person- based loyalty shares and non-voting preference shares. Moreover, the paper analyses the severe governance risks posed by “synthetic control” mechanisms (as seen in the Alibaba case study) and extreme triple-class share structures. Ultimately, the thesis proposes stringent legal mechanisms to prevent extreme control divergence, advocating for the EU-wide harmonisation of the shadow director doctrine and the reformulation of voting ratio safeguards into mandated minimum equity requirements to properly account for the dilutive effects of non-voting stock.

Magistro baigiamajame darbe siekiama išanalizuoti dabar ABĮ 461 straipsnyje įtvirtinto priverstinio akcijų išpirkimo ir pardavimo instituto teorines ir praktines problemas. Pirmojoje dalyje yra aptariamos bendros galimybės pasitraukti iš juridinio asmens dalyvių sąrašo, kurios įtvirtintos Lietuvoje, bei aptariami ir kitų pasirinktų valstybių (Švedijos, Danijos, Suomijos ir Nyderlandų) pavyzdžiai artimi ABĮ 461 straipsniui. Antrojoje dalyje yra koncentruojamasi į teorines ir praktines problemas. Nemaža darbo dalis yra skirta teisingos kainos nustatymo mechanizmui, kaip jis užtikrinamas ir kaip jį būtų galima patobulinti. Atkreipiamas dėmesys į kitas galimas problemas: informavimo, galimų nuolaidų taikymo akcijų paketui, susipažinimo su turto vertinimo ataskaita negalimumu, išlaidų paskirstymo, pasiūlymo pateikimo termino neadekvatumas ir būtinybė stabdyti procesą ginčijant kainą. Siūloma sumažinti nustatytą ribą, t, y. institutą taikyti ne nuo 95 procentų, bet nuo 90 procentų. Atlikus tyrimą yra pateikiami pasiūlymai įstatymų leidėjui kaip būtų galima patobulinti esamą reglamentavimą, kad būtų galima išvengti teorinių ir praktinių problemų ateityje.

Magistro baigiamajame darbe „Civilinės atsakomybės taikymas sutarčių negaliojimo atveju“ siekiama atskleisti civilinės atsakomybės ir jos sąlygų taikymo ypatumus sutarčių negaliojimo atveju. Tyrimo metu nustatyta, kad civilinė atsakomybė sutarčių negaliojimo kontekste taikoma tik kaip papildomas civilinių teisių gynimo būdas. Įstatyme įtvirtintos dvi civilinės atsakomybės rūšys: sutartinė ir deliktinė, tačiau expressis verbis nėra įtvirtinta, kokiu civilinės atsakomybės pagrindu remiantis gali būti priteisiami nuostoliai dėl negaliojančia sutartimi sukeltos žalos. Tyrimas parodė, kad tiek sąžiningos sutarties šalies, tiek trečiojo asmens patirta žala atlyginama išimtinai deliktinės atsakomybės pagrindu. Deliktinės atsakomybės sąlygos turi būti susijusios su sutarties negaliojimo faktu, nesant pastarojo, negalima laikyti, kad žala kilo dėl negaliojančios sutarties sudarymo ar jos vykdymo. Tyrimo metu taip pat atskleista, kad nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos atlyginimo.

Darbe nagrinėjama susitarimų dėl verslininko sutartinės civilinės atsakomybės ribojimo galiojimo ir taikymo problematika Lietuvos civilinėje teisėje. Analizuojama, kokiomis sąlygomis verslo santykiuose leidžiama iš anksto riboti sutartinės atsakomybės apimtį, kokias ribas tokiems susitarimams nustato imperatyviosios teisės normos, sąžiningumo principas, šalių teisių ir pareigų pusiausvyra bei kreditoriaus teisė į veiksmingą pažeistos teisės gynimą. Pirmojoje darbo dalyje aptariama verslininko samprata Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje, atskleidžiami subjektyvieji ir objektyvieji verslininko požymiai, analizuojama atsakomybės ribojimo susitarimų samprata, jų leistinumo ribos ir pagrindinės sutartinės civilinės atsakomybės ribojimo formos. Antrojoje dalyje nagrinėjama Lietuvos teismų praktika, vertinant atsakomybės ribojimo sąlygų taikymą praktikoje, ypatingą dėmesį skiriant šalių padėties reikšmei, kaltės formos ir laipsnio vertinimui, priežastinio ryšio bei nuostolių numatymo kriterijams. Trečiojoje dalyje analizuojami teoriniai ir praktiniai atsakomybės ribojimo susitarimų taikymo iššūkiai, įskaitant contra proferentem principo reikšmę, atsakomybės ribojimo ribas tyčios ir didelio neatsargumo atvejais, sąžiningumo vertinimą ir teisinio reguliavimo neapibrėžtumo poveikį teisinio tikrumo principui. Darbe taip pat pateikiami pasiūlymai dėl atsakomybės ribojimo susitarimų aiškinimo ir teisinio reglamentavimo tobulinimo.

The scientific study aimed to examine the legal framework governing the provision and protection of new and interim financing in restructuring proceedings under the EU Restructuring Directive, focusing on the challenges arising from legal uncertainty, fragmentation and insufficient harmonisation across the Member States. The research analyses whether the current EU insolvency framework in terms of new and interim financing contributes to the effectiveness of restructuring proceedings, assesses the legal distinction between the interim and new financing, examines the concept of “financing” and the eligibility of financing providers, and evaluates whether the existing rules provide adequate legal certainty and protection for the lenders. Focus is given to substantive requirements for granting such financing, safe harbour protections, ex ante judicial control, monitoring mechanisms and procedural safeguards against abuse and opportunistic behaviour of the lenders and the debtor company. The research demonstrates that the current regulatory framework remains vague and fragmented, creating uncertainty regarding the definition, provision, protection and supervision of new and interim financing. Divergent national approaches of the Member States reduce legal predictability, discourage lender participation and weaken the effectiveness of the restructuring proceedings. The Master Thesis provides that in order to ensure the effectiveness of the restructuring proceedings ex ante judicial control should be mandatory, clear rules on substantive criteria for grating the new and interim financing is necessary, in order to eliminate abuse of restructuring law and opportunistic behaviour conducted by the lenders and the debtor company. The lenders must be protected against avoidance action provided that financing is granted in a good faith, priority payment rules for the grantors of such financings should be ensured prior to existing secured or unsecured creditors.