Teisės mokykla / Law School

Atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, branduolinė energija laikytina vieninteliu nepertraukiamai veikiančiu ir santykinai kompaktišku mažo CO2 kiekio energijos šaltiniu, turėsiančiu atlikti pagrindinį vaidmenį, siekiant globaliai spręsti klimato kaitos ir kritinės oro taršos problemas. TATENA atliktas tyrimas rodo, kad norint iki 2050 m. pasiekti, jog pasaulinis su energijos gamyba susijęs išmetamo CO2 kiekis taptų nulinis, ir suteikti pasauliui nors menkiausią galimybę apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C, reikės patrigubinti pasaulinius branduolinės energijos pajėgumus ir plėtoti mažus modulinius reaktorius SMR. Branduolinė energetika paremta JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos (Bendrosios klimato kaitos konvencijos COP28). ES tvarios veiklos taksonomijoje, kurioje apibrėžiami ekonominės veiklos, suderintos su grynojo nulio trajektorija iki 2050 m., kriterijai, branduolinė energetika taip pat laikoma ekologiškai tvaria (jei valstybė įvykdo keletą griežtų sąlygų, pavyzdžiui, pasirūpina radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginiais). Jei branduolinės energijos pajėgumai pasaulyje bus patrigubinti (dėl to apskritai padidės branduolinių objektų statybos ir branduolinių medžiagų gabenimo apimtys), atsižvelgiant į konkrečius šių dienų įvykius ir teisines spragas branduolinės energetikos srityje bei specifinį antropocentrinį branduolinės teisės pobūdį apskritai - neišvengiamai turėtų didėti ir poreikis atlikti atitinkamus tyrimus, kaip konkrečiai patobulinti branduolinės energetikos reglamentavimą, kad jis taptų labiau orientuotas į aplinkos apsaugą. Be kita ko, būtina sukurti patobulintą, aplinkosauginiu aspektu civilinės ir valstybės atsakomybės teisinę sistemą, kuri koreliuotų su mokslinių tyrimų rezultatais. Projekto tikslas - pasiūlyti tikslias priemones, kaip patobulinti pirmiau minėtą sistemą holistiškai, balansuojant tarp tarptautinės aplinkos apsaugos ir branduolinės teisės pjūvių.

ERUA is unique amongst European Universities thanks to our geographical spread and our focus in the social sciences, humanities and arts. Our public value lies in our capacity to critically reflect and contribute to solving the global challenges with an interdisciplinary perspective which draws on our ongoing and fruitful dialogue with Science, Technology, Engineering and Maths (STEM). Objectives We are focused on building on our accomplishments, by focusing on 3 specific objectives of 1) building an interconnected and green campus, 2) focusing on a student-centred and reformist educational framework and 3) shaping a more just open and inclusive society. Linked to these special objectives, our flagships are focused on the 1) increase of mobility opportunity, 2) deployment of the virtual campus, 3) establishment of joint degrees, 4) launch of the Academic Innovation Lab, 5) creation of research-based clusters and 6) development of the Social Entrepreneurship Programme. Concept and methodology Based on these 3 specific objectives and 6 flagship initiatives, our joint strategy is broken down into 8 work packages: WP1: Management and Coordination WP2: Shaping ERUA’s Innovative Learning Pathways WP3: Structuring ERUA’s Research-Based Clusters WP4: Shaping ERUA’s Campus WP5: Achieving Social Change in ERUA’s Local Communities and Regions WP6: Shaping ERUA’s Alternative Entrepreneurship WP7: Shaping ERUA Through Student Engagement WP8: Communication and Impact Impact Our approach to impact is based on dialogue, as opposed to the paradigm of the generation of impact as an outward one-way road. Following that principle, we aim to increase the engagement of communities and individuals, generate new and improve content. Additionally our ambitions are to act as a role model for other institutions and become a key actor in the role universities are to play in tackling the great challenges of our time such as the digital and green revolution.

Viena iš žiedinės ekonomikos siekiamybių - užtikrinti , kad gaminiai būtų tvarūs ir juos būtų galima naudoti ilgiau, sudaryti tiek teisines, tiek ekonomines sąlygas vartotojams dalyvauti žiedinėje ekonomikoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad nemaža dalis vartotojų, užuot keitę savo daiktus, juos mieliau taisytų, tačiau dažnu atveju turi juos pakeisti naujais dėl didelės prekės taisymo kainos. Taip pat nemaža dalis rinkoje esančių gaminių dėl savo trumpaamžiškumo negali būti lengvai panaudojami pakartotinai, sutaisomi ar perdirbami, kadangi jie iš esmės pagaminti vienkartiniam naudojimui. Itin svarbu, kad vartotojai pardavimo vietoje gautų patikimą, aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apiegaminio ilgaamžiškumą ir pataisomumą, kuri padėtų jiems palyginti ir atpažinti tvariausius rinkoje esančius gaminius. Taigi tiek Europos Sąjungos mastu, tiek nacionaliniu mastu nepaliaujamai siekiama rasti veiksmingų būdų tinkamiausiam vartotojo teisės į prekės taisymą įgyvendinimui bei su ja susijusių problemų sprendimui, taip prisidedant prie tvaraus vartojimo skatinimo.

Planuojamo tyrimo tikslas - nustatyti, ar 2023-05-01 įsigalioje Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai (toliau - Pakeitimai) turėjo reikšmingos įtakos investicijų į Lietuvos startuolius pritraukimui, ar padaugėjo bendrovių, išleidžiančių privilegijuotąsias akcijas, kokio pobūdzio privilegijuotosios akcijos leidžiamos, ar egistuoja iššūkiai, teisės spragos, su kuriomis susiduria startuoliai įsigaliojus šiems pakeitimams, taip pat siekiama vertinti, ar egzistuoja poreikis toliau detalizuoti ir tobulinti akcijų klasių reglamentavimą. Siekiant tyrimo tikslo, be įprastinių duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodų, kuriais bus siekiama išanalizuoti Lietuvos ir pasirinktų jurisdikcijų akcijų klasių reglamentavimą ir kylancias iš to problemas bei iššūkius, taipogi bus naudojami ir empiriniai duomenų rinkimo metodai (pvz., anketavimas, ekspertiniai interviu ir pan.), kurie padės nustatyti Lietuvoje veikiančių startuolių ir investuotojų asociacijų nuomonę apie priimtus Pakeitimus ir galbūt tolesnių pakeitimų poreikį. Tyrimas vyks keliais etapais. Pirma, bus analizuojami Lietuvos ir pasirinktų jurisdikcijų akcijų klasių reglamentavimas. Antra, bus atliekamos aplausos ir ekspertiniai interviu su Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, asociacijos "Vienaragiai LT", Viešosios įstaigos Inovacijų agentūra ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovais. Trečia, bus nustatyti ir įvertinti pagrindiniai iššūkiai bei problemos, kylančios iš Lietuvoje galiojančio akcijų klasių reglamentavimo. Ketvirta, surinkus tyrimo duomenis bus parengtas straipsnis publikavimui MRU studentų mokslinių straipsnių rinkinyje arba moksliniame žurnale.

Tyrime bus siekiama išnagrinėti atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio teismų sprendimus pagrindus, nustatytus Hagos konvencijoje dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, Briuselis Ibis reglamente ir JAV teisėje. Tyrime bus nagrinėjama, kaip tarptautinėje privatinėje teisėje bei bendrosios teisės tradicijos valstybėse yra aiškinami ir taikomi užsienio teismų sprendimų pripažinimo pagrindai. Tyrime bus nagrinėjama, kokie užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindai yra nustatyti minėtose teisės sistemose, kokie jų panašumai ir skirtumai, kaip istoriškai kito užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindų aiškinimas ir taikymas. Taip pat bus nagrinėjama, kokį poveikį užsienio teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui tarptautinėje privatinėje teisėje turės Hagos konvencijos dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo įsigaliojimas.

Tyrime bus siekiama išnagrinėti įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimus ir jų įgyvendinimo problemas Europos Sąjungos teisėje. Globalioje verslo aplinkoje, kai įmonės neretai vykdo veiklą įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kyla poreikis užtikrinti tinkamą tvaraus verslo reikalavimų įgyvendinimą. Tyrime bus vertinama, kokie yra tvaraus verslo reikalavimai ir kokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti jų tinkamą įgyvendinimą vykdant ūkinę komercinę veiklą. Vykdant tyrimą bus siekiama nustatyti, ar esami ir siūlomi nauji Europos Sąjungos teisėje įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimai ir procedūros yra veiksmingos, atitinka keliamus asmens teisių apsaugos tikslus, padeda užtikrinti teisingą balansą tarp įmonėms keliamų tvaraus valdymo reikalavimų ir siekiamų tikslų. Atliekant tyrimą daugiausia dėmesio bus skiriama Europos Komisija 2022 m. vasario 23 d. paskelbto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937, kuriuo siekiama nustatyti bendrus tvaraus verslo standartus Europos Sąjungoje veikiančioms įmonėms, analizei ir vertinimui. Tyrime bus atskleidžiama, kokios tvaraus verslo priemonės yra nustatytos šiame teisės akte, kokios pagrindinės problemos gali kilti įgyvendinant jame numatytas priemones.

Siūlomas tyrimas bus skirtas išanalizuo􀀁 pagrindinius fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo proceso elementus Europos Sąjungos ir Ukrainos nemokumo teisėje. Tyrimo aktualumą ir reikšmę rodo šios priežastys: pirma, iki šiol fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo proceso analizei tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek Ukrainos nemokumo teisėje nėra skiriama pakankamai dėmesio; antra, vis daugiau fizinių asmenų (verslininkų) iš Ukrainos atvyksta į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl kyla poreikis įvertinti, kokios galimybės jiems bankrutuo􀀁 suteikiamos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse; trečia, galima Ukrainos integracija į Europos Sąjungos bendrą ekonominę erdvę lemia poreikį įvertinti, kaip Ukrainos nemokumo teisėje nustatyta fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo sistema galėtų bū􀀁 suderinama su Europos Sąjungos nemokumo teisėje nustatytais reikalavimais. Tyrimui atlik􀀁 keliami uždaviniai: a) nustatyti fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo procedūros pagrindinius elementus Europos Sąjungos ir Ukrainos teisėje bei pagrindines problemas, kylančias dėl veiksmingo šių procesų už􀀁krinimo, b) įvertinti, kokios problemos gali kilti Ukrainai siekiant suderin􀀁 savo nemokumo teisinį reguliavimą su Europos Sąjungos nemokumo teise, c) nustatyti ir pasiūlyti spręsti problemas, galinčias kilti tais atvejais, kai iš Ukrainos atvykę fiziniai asmenys (verslininkai) sieks pasinaudo􀀁 nemokumo procedūromis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narės. Tyrimo atlikimui daugiausia bus naudojamas lyginamasis tyrimo metodas (analizuojami fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo procesą reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Ukrainos teisės aktai), dokumentų analizės metodas (nagrinėjami įvairūs teisės šaltiniai). Tyrimo pabaigoje studentė parengs mokslinio straipsnio projektą, kuris vėliau bus teikiamas publikavimui moksliniame žurnale.