Spurga, Saulius

Bendroji temos charakteristika ir darbo aktualumas. Šio darbo temą padiktavo ES institucijų vis labiau pabrėžiama ir žingsnis po žingsnio įgyvendinama nuostata didinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES valdyme ir su tuo susijęs klausimas, koks vaidmuo ES valdyme tenka VRE valstybių pilietinei visuomenei. Darbas atliktas studijuojant doktorantūroje Mykolo Romerio universitete ir dalyvaujant dviejuose tarptautiniuose doktorantų tinkluose, priklausančiuose Europos valdymo problemoms skirtai CONNEX programai (angl. The Network of Excellence CONNEX („Connecting Excellence on European Governance“)), kuri savo ruožtu priklauso ES 6-ajai Bendrajai tyrimų programai: "Pilietinės visuomenės įtraukimas į Europos valdymą" Vokietijoje, Manhaimo Europos Socialinių Tyrimų Centre (Universität Mannheim, Mannheimer Zentrum für Europäische Sozialforschung MZES), vadovė prof. Beate Kohler-Koch, ir „Viešosios politikos europeizacija Rytų Europos valstybėse“ Prancūzijoje, Paryžiaus Europos mokslo studijų centre (Centre d’études européennes de Sciences-Po), vadovas dr. François Bafoil. Darbas buvo rašomas taip pat stažuočių Lundo universitete Švedijoje ir Vroclavo universitete Lenkijoje metu. Darbo tiriamoji problema formuluojama įvertinus ES valdymo principą, pagal kurį svarbus vaidmuo ES sprendimų priėmime suteikiamas pilietinei visuomenei, ir siekiant ištirti, kiek šis principas palankus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Darbas grindžiamas metodologine nuostata, pagal kurią šiuolaikinės demokratinės valstybės veiksmingumas siejamas su pilietinės visuomenės gyvybingumu. Pilietinė visuomenė yra arena, kurioje subrandinami, išreiškiami ir valstybės institucijose atstovaujami visuomenės narių interesai. Tokiu būdu pilietinė visuomenė dalyvauja sprendimų priėmime ir valstybės valdyme. Pastarasis principas yra perkeltas ir į ES lygmenį ir pritaikomas ES valdyme: pilietinei visuomenei suteikiamas vis didesnis vaidmuo. Pagal daugiapakopio valdymo teorinę koncepciją ES yra daugiapakopė, tačiau nehierarchinė valdymo sistema, kurioje nėra aiškių ribų tarp sprendimų priėmimo vietiniame, regioniniame, nacionaliniame ir Europos lygmenyse: visuose lygmenyse priimant sprendimus yra aktyvūs tie patys pilietinės visuomenės veikėjai. Pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) atstovavimas interesams ES lygmenyje Komisijos yra vertinamas kaip būdas sušvelninti taip vadinamą ES "demokratijos stokos" problemą. Ji kyla ir dėl to, kad Europos Parlamentas nėra visavertė atstovaujamosios demokratijos institucija, nes jo galių didinimui prieštarauja federalizmo tendencijų ES priešininkai. Todėl Europos Komisija siūlo kitą kelią sumažinti „demokratijos stokos“ problemą - padidinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES valdyme. 2001 m. pasirodžiusioje Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Europos valdymas“ pilietinei visuomenei numatomas svarbus vaidmuo. Siekiant mažinti „demokratijos stoką“ ES valdyme skirtingų valstybių PVO turėtų būti sudaromos kuo lygesnės sąlygos atstovauti interesams ES lygmenyje. Abejonė tuo, kad šį siekį pavyks įgyvendinti, grindžiama dviem prielaidomis. Daugelis tyrimų, skirtų pokomunistinių VRE valstybių pilietinės visuomenės analizei, atskleidė, kad šiose valstybėse pilietinė visuomenė pasižymi skirtingomis ypatybėmis, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis. Jose kalbama apie pokomunistinių valstybių pilietinės visuomenės silpnumą. Todėl galima klausti, ar tokios VRE valstybių pilietinės visuomenės ypatybės turės reikšmės šių valstybių PVO atstovavimui ES lygmenyje, ir ar šių valstybių PVO sugebės tiek, kiek senųjų ES narių PVO, pasinaudoti galimybėmis atstovauti interesams ES lygmenyje, dalyvauti ES valdyme? Darbo tiriamoji problema - VRE valstybių pilietinės visuomenės ypatybių suderinamumas su svarbiu ES valdymo principu, pagal kurį reikšmingas vaidmuo ES valdyme suteikiamas pilietinei visuomenei. Disertacijoje keliama hipotezė, kad ES valdymo principas, pagal kurį sprendimų priėmime svarbus vaidmuo tenka pilietinei visuomenei, VRE valstybėms nesudaro lygių sąlygų atstovauti interesams ES lygmenyje, lyginant su senosiomis ES narėmis. Nors atstovavimas automatiškai nereiškia įtakos, tačiau jis yra būtina įtakos sąlyga ir geras įtakos rodiklis. Jei, apibrėžus ir išskyrus dvi valstybių grupes (šiuo atveju VRE valstybes ir senąsias ES nares) pasirodys, kad vienos iš jų PVO geriau atstovaujamos ES lygmenyje, nei kitos, bus galima teigti, kad ES valdymo principas, pagal kurį sprendimų priėmime svarbus vaidmuo tenka pilietinei visuomenei, yra palankesnis šiai valstybių grupei. Šiuos duomenis papildo vienos ir kitos valstybių grupės atstovavimo interesams tikslų bei veiksmingumo analizė. Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas yra ES valdymo principo, suteikiančio svarbų vaidmenį pilietinei visuomenei, įvertinimas VRE valstybių PVO atstovavimo interesams ES sprendimų priėmime požiūriu. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti pilietinės visuomenės sampratos bei tyrimų raidą ir apibūdinti pilietinės visuomenės reikšmę demokratin��se valstybėse; • Atskleisti teorines pilietinės visuomenės vaidmens demokratinių valstybių ir ES valdyme prielaidas; • Apibūdinti PVO dalyvavimo ES valdyme sąlygas; • Išanalizuoti VRE valstybių savitumą ir integracijos į ES įtaką šių valstybių demokratijos raidai bei pilietinės visuomenės gyvybingumui. • Atskleisti VRE valstybių pilietinės visuomenės ypatybes; • Ištirti senųjų ES narių ir VRE valstybių PVO atstovavimą interesams ES lygmenyje tiek veikiant savarankiškai, tiek susijungus į europines asociacijas; • Ištirti VRE valstybių pilietinės visuomenės ypatybių suderinamumą su ES valdymo principu, pagal kurį svarbus vaidmuo suteikiamas pilietinei visuomenei. Darbo naujumas ir jo reikšmė. Darbas skirtas aktualiai temai, pilietinės visuomenės dalyvavimui ES valdyme. Pasirinktas iki šiol menkai tyrinėtas ES valdymo aspektas - VRE valstybių pilietinės visuomenės ypatybių suderinamumas su ES valdymo principu, pagal kurį svarbus vaidmuo suteikiamas pilietinei visuomenei. Tai vienas iš pirmųjų išsamesnių darbų, skirtų šiai temai Lietuvoje. Darbe atlikta originali Europos Komisijos konsultacijų su pilietine visuomene duomenų bazės CONECCS analizė, kuri atskleidė valstybių ES narių atstovavimą europinėse asociacijose ir leido palyginti dviejų valstybių grupių, senųjų ES narių ir VRE valstybių atstovavimą, taip pat atstovavimą europinių asociacijų narių ir veiklos sričių kategorijų grupėse. Darbas pasitarnaus įvertinant ES valdymo praktikos ir vykdomos ES valdymo reformos veiksmingumą VRE valstybių požiūriu, taip pat tobulinant Komisijos dialogą su pilietine visuomene ir naujai įvertinant pilietinės visuomenės atstovavimo interesams vaidmenį nacionalinėse, ypač pokomunistinėse valstybėse ES narėse. Gauti rezultatai galėtų tapti impulsu naujiems tyrimams, pavyzdžiui, mėginant įvertinti ne tik VRE valstybių PVO atstovavimą ES lygmenyje, bet ir jų įtaką ES sprendimų priėmimo procese. Taip pat būtų galima giliau pažvelgti į priežastis, lėmusias skirtingą senųjų ES narių ir VRE valstybių PVO atstovavimą įvairiose europinių asociacijų narių ir veiklos sričių kategorijų grupėse. Darbo metodologija. Apibrėžiant darbo teorines nuostatas, apibūdinant sąvokas, nustatant tyrimo prielaidas pritaikyti analizės, lyginimo, sisteminės analizės, apibendrinimo metodai. Toliau vykdant darbo uždavinius ištirtas senųjų ES narių ir VRE valstybių PVO atstovavimas interesams ES lygmenyje. Siekiant nustatyti, ar vienos valstybių grupės PVO ES lygmenyje yra atstovaujamos geriau, nei kitos, pasitelkiamas lyginimo metodas. Darbe analizuojant ES valdymą pasitelkta daugiapakopio valdymo samprata. remtasi daugiapakopio valdymo teoretikų dėstomomis nuostatomis, kad ES, būdama daugiapakopis politinis darinys, nėra hierarchinė struktūra, be to, nėra aiškių ribų tarp sprendimų priėmimo nacionaliniame ir Europos lygmenyse. Todėl tie patys pilietinės visuomenės veikėjai gali būti aktyvūs keliuose lygmenyse, o jų veiklą struktūruoja ir nacionalinio, ir europinio lygmens institucijos. DARBO STRUKTŪROS APŽVALGA Disertaciją sudaro įvadas, šešios dalys ir išvados. 1. dalyje „Pilietinė visuomenė ir požiūrio į jos dalyvavimą valdyme kaita“ išanalizuota pilietinės visuomenės sampratos bei tyrimų raida, apibūdinta pilietinės visuomenės reikšmė demokratinėse valstybėse, atskleistos teorinės pilietinės visuomenės vaidmens demokratinių valstybių ir ES valdyme prielaidos. Šioje dalyje aptarus pilietinės visuomenės sampratos ir tyrimų raidą apibendrinama, kad šiuolaikinės demokratinės valstybės veiksmingumas yra susijęs su pilietinės visuomenės gyvybingumu. Esama dvejopo pilietinės visuomenės vaidmens demokratinėse valstybėse. Pirma, pilietinė visuomenė suprantama kaip arena, kurioje formuojasi aktyvūs ir sąmoningi piliečiai, subrandinamos vertybės, kuriomis pagrįstas visuomenės gyvenimas ir nustatomi ryšiai tarp visuomenės narių. Antra, pilietinė visuomenė išreiškia savo narių interesus ir sąveikauja su valstybe dalyvaudama sprendimų priėmime ir valstybės valdyme. Pilietinę visuomenę suformuoja nepriklausomos organizacijos ir bendrijos, atstovaujančios interesams – PVO. Jos dialogo su valdžios institucijomis ir interesų atstovavimo požiūriu apibūdinamos kaip interesų grupės. Šiuo atveju pažymima ir analizuojama viena iš PVO funkcijų demokratinėje visuomenėje, atstovavimas interesams. PVO atstovavimas interesams ir dalyvavimas Vakarų valstybių valdyme turi ilgą tradiciją. VRE valstybėse ši praktika atnaujinta tik žlugus komunizmui. Praėjus beveik dviem dešimtmečiams po jo žlugimo VRE valstybėse procedūrinė demokratija veikia beveik be priekaištų, čia niekas neabejoja laisvosios rinkos principais, tačiau pilietinės visuomenės silpnumas yra vienas iš skiriamųjų VRE valstybių bruožų lyginant su Vakarų Europos šalimis. Garsėjant kritikai dėl ES „demokratijos stokos“ kaip viena iš svarbiausių išeičių buvo pasirinktas pilietinės visuomenės vaidmens ES suaktualinimas. Nacionalinėse valstybėse įprasta atstovaujamoji demokratija ES lygmenyje gali būti pritaikyta tik ri