Spurga, Saulius

Universitetų institucinės autonomijos idėja įsitvirtino dar viduramžiais. Kaip mūsų laikus pasiekusi išsaugota tradicija, ji tapo svarbiu demokratinės visuomenės principu, kuriuo remiantis formuojama universitetų veikla. Daugelio pasaulio universitetų pasirašytos Magna Charta Universitatum pagrindu Europos universitetų asociacija ir Europos Sąjungos institucijos suformavo naują universitetų institucinės autonomijos sampratą, kuri remiasi įsitikinimu, kad universitetų institucinė autonomija sudaro geriausias prielaidas universitetų veiklos efektyvumui ir visuomenės pažangai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinėjo 11 bylų, susijusių su aukštųjų mokyklų institucinės autonomijos klausimais. Konstitucinis Teismas ne viename nutarime konstatavo, kad Seimo ir Vyriausybės priimti teisės aktai nepagrįstai ribojo aukštųjų mokyklų autonomiją ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kartu Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pabrėžė, kad nei aukštųjų mokyklų autonomija, nei akademinė laisvė nėra savitiksliai dalykai, o aukštosioms mokykloms laiduojama autonomija ir mokslo bei tyrimų laisvė nėra absoliučios.

The Lithuanian Republic was re-established on 11 March 1990 after the fall of the USSR, marking the beginning of a wave of reforms in the country’s higher education (HE) sector. The prevailing assumption had been that, as a Soviet society, Lithuania enjoyed a high level of education at the tertiary level.Yet, the facts of the matter speak differently; during the Soviet period, only about 10% of the general population went on to obtain HE qualifications.Moreover, throughout the country, HE’s development remained patchy. While it is fair to say that technical-related fields such as medicine and mathematicswere sufficiently developed, the same could not be said for the social and humanitarian sciences, which had been under constant surveillance throughout the occupation. During the Cold War, the Communist authorities required these educational fields to serve the purposes of Soviet ideology and reinforce the merits of the regime, all of which had little or nothing to do with education.

Ar meilė moteriai gali išgelbėti valstybę? Ar meilė moteriai gali išgelbėti valstybę? Karalius Stanislovas Augustas nori tuo tikėti, nes jo mylima moteris – imperatorė Jekaterina. Karalių slegia virš valstybės pakibusi grėsmė, bet kartu jis susirūpinęs dėl savo ausų formos. Jam ramybės neduoda klausimas, koks išliks jo, karaliaus, įvaizdis istorijoje... 1793-iųjų žiema, Abiejų Tautų Respublikai gresia antrasis padalijimas. Varšuvos karališkojoje pilyje – niūrios nuotaikos. Pilies virtuvėje netikėtai apsilanko kunigaikštis Karolis Gimbutas ir karaliaus virėjui Kacperui pateikia itin keistą reikalavimą. Virėjas dar labiau suglumsta, kai gauna kvietimą atvykti pas patį karalių. Taip prasideda žaižaruojančio barokinio stiliaus pasakojimas, pilnas netikėtų siužeto posūkių ir kvapą gniaužiančių atradimų. Įvykių centre – karalius Stanislovas Augustas, karštos širdies ir lakių svajų valdovas, filosofas, humanistas, garsėjantis ir nepaprasta išmintimi, ir beveik vaikišku naivumu. Jis lenkiasi grožio kultui ir yra tikras intelektinių bei kūniškų malonumų vergas. Kokia lemtis jo laukia? Saulius Spurga – žurnalistas, publicistas, rašytojas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto kancleris. Kūrybą skelbia nuo 1985 m. Tai – trečiasis autoriaus romanas.

Each country chapter of this volume provides an overview of the national lobbying industry, taking into consideration also institutional, historical and cultural variables, and placing the analysis of lobbying and public affairs into a wider picture. A short overview of the country’s political system is given, illustrating the institutional structure, the party system or the weight of particular political actors. In order to describe the features of the lobbying industry in the country, various pieces of information are considered, such as the regulatory framework (and relative ‘flaws’), the number of professionals working in the sector, the presence of specific educational pathways (master’s degrees or courses), the presence of professional associations and, if any, of deontological charters or self-disciplinary measures. Overall, an assessment on the degree of professionalisation and development of the industry is formulated, addressing also the perception of lobbyists by the public opinion and the influence of the EU supranational level on the national environment, imagining future scenarios and trends.

Šiais laikais „demokratija“ yra vienas iš dažniausiai skambančių žodžių, tačiau ši sąvoka prieštaringa, jos idealas – sunkiai pasiekiamas. Globalizacija ir pasikartojančios finansų krizės kelia demokratijai naujas grėsmes ir verčia dar kartą įvertinti jos reikšmę. Monografijoje aptariamos problemos ir iššūkiai, su kuriais demokratija susiduria XXI a. pradžioje. Daugiausia dėmesio skiriama demokratijos raidai Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kurios palyginti neseniai, prieš du dešimtmečius, pasuko demokratizacijos keliu, taip pat demokratijos stokos problemai ES, analizuojamas pilietinės visuomenės vaid muo demokratinėje valstybėje, atstovavimo interesams ir lobizmo reikšmė ES ir nacionalinėse valstybėse.

Praėjus dvidešimt metų po komunizmo žlugimo Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybės, tapusios ES narėmis, neretai vis dar priskiriamos pokomunistinių valstybių grupei. Straipsnyje analizuojama, ar, vertinant demokratijos kokybę, vis dar esama aiškios ribos tarp VRE valstybių – naujųjų ES narių, ir ES senbuvių. Analizė atlikta lyginant Šiaurės Europos valstybių, Pietų Europos valstybių ir VRE valstybių demokratijos kokybės rodiklius. Tyrimas atskleidė, kad nėra ryškios ribos tarp VRE valstybių ir Pietų Europos valstybių grupių rodiklių. Tačiau Šiaurės Europos valstybių ir Pietų Europos valstybių grupių rodikliai, atitinkantys kokybiškesnės demokratijos kriterijus, gerokai skiriasi ir liudija apie kokybiškesnę demokratiją Šiaurės Europos valstybėse, nors Šiaurės Europos valstybės ir Pietų Europos valstybės priskiriamos vienai, senųjų ES narių, grupei. Taigi demokratijos kokybės skirtumai ES senbuvių grupės viduje yra didesni, nei VRE valstybių ir Pietų Europos valstybių skirtumai. Tai reiškia, kad demokratijos kriterijai, taikomi brandžios demokratijos Vakarų valstybėms, turi būti be išlygų pritaikyti ir VRE valstybėms, kurioms tenka atsakomybė už priimamus sprendimus įtvirtinant demokratiją.

Leidinyje išdėstomos ir aptariamos Europos integracijos teorijos, supažindinama su ES integracijos etapais: Europos Bendrijų steigimo sutartimis, ES sutartimi, svarbiausiais jų papildymais ir pakeitimais, pristatomas ES plėtros procesas, plėtros principai, stojimo į ES procedūra, plėtros etapai, aptariami diferencijuotos integracijos modeliai bei jų taikymas, taip pat ES plėtros perspektyvos, nuodugniau pristatant valstybes kandidates. ES plėtra ir integracija knygelėje pateikiama kaip nuoseklus procesas, atskleidžiamos giluminės jo priežastys ir mechanizmai, nurodomi integracijos prieštaravimai, trumpai pristatomi esmingiausi skirtingi požiūriai ir argumentai. Kai kurioms būdingesnėms Europos plėtros ir integracijos temoms bei problemoms, svarbesniems įvykiams ir faktams skiriami langeliai, kuriuose pateikiama išsamesnė koncentruota informacija atitinkamu klausimu. Kiekvieno skyriaus gale yra savikontrolės klausimai, taip pat klausimas arba tema, kuria siūloma diskutuoti. Leidinio pabaigoje pateikiama svarbiausia literatūra lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat reikšmingiausi interneto šaltiniai, susiję su leidinio tema. Leidinys skirtas studentams, pasirinkusiems Europos Sąjungos plėtros ir integracijos kursus, taip pat visiems, besidomintiems ES problemomis.

The paper deals with the impact of European integration on civil societies of the Baltic states in 1988-2004. The research applies an analytical framework derived from theories of civil society, democratization, and Europeanization. Identified are 4 mechanisms of the impact of the integration into the EU on the development of civil society of the Baltic states: the Political Accession Criterion of Democracy and the Rule of Law; the EU programmes for democracy promotion and the direct aid; reforms and adaptation of acquit comtnunautaire; transnational networks and interest representation at the EU level Along with these mechanisms, the impact of the integration into the EU on civil societies of the Baltic states is analyzed as the process of socialization and learning.