Klišauskas, Valdas

Elektroninis nusikalstamumas tapo pasauliniu reiškiniu, darančiu vis daugiau ţalos atskiriems piliečiams, organizacijoms, visai visuomenei, valstybei. Dauguma pasaulio valstybių elektroninius nusikaltimus pagal jų pavojingumą ir pelningumą netgi prilygina tokioms nusikalstamoms veikoms kaip terorizmas ir prekyba narkotikais. Todėl elektroninių nusikaltimų teisinio reglamentavimo problema yra viena iš pačių aktualiausių visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, ir mūsų kaimynystėje esančioje Rusijoje. Iki šiol elektroninių nusikaltimų nagrinėjimas Lietuvos mokslinėje literatūroje yra pakankamai ribotas. Literatūros šaltiniuose nepavyko surasti palyginimo tarp elektroninių nusikaltimų reglamentavimo praktikos Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti ir tarpusavyje palyginti elektroninių nusikaltimų reglamentavimą Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje aptariama elektroninių nusikaltimų samprata. Akcentuojama, kad teisinėje literatūroje ir teisės aktuose trūksta aiškaus vieningo elektroninių nusikaltimų apibrėžimo. Antrojoje darbo dalyje lyginamuoju aspektu nagrinėjama pagrindinių tarptautinių ir regioninių dokumentų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje praktika, elektroninių nusikaltimų teisinio reglamentavimo klausimai Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje. Pabrėžiama, kad elektroninių nusikaltimų reglamentavimui Lietuvos Respublikoje įtaką daro tiek tarptautinis, tiek regioninis teisinis reglamentavimas., tuo tarpu elektroninių nusikaltimų reglamentavimui Rusijos Federacijoje jokios tarptautinės ir regioninės iniciatyvos įtakos neturi. Nustatyta, kad šiuo metu abiejose valstybėse yra priimti strateginiai dokumentai, kurie apibrėžia planuojamą valstybės politiką šioje srityje, tačiau Lietuvoje trūksta įstatymo, kuriuo visapusiškai ir nuosekliai būtų reglamentuoti visuomeniniai santykiai, susiję su elektroninės informacijos sauga. Trečiojoje dalyje analizuojamos ir tarpusavyje lyginamos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos baudžiamųjų kodeksų nuostatos, numatančios atsakomybę už elektroninius nusikaltimus. Nustatyta, kad iš esmės tiek LR BK, tiek RF BK yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prieigą prie elektroninių duomenų ir poveikį jiems, kenkėjiškų programų disponavimą, tačiau RF BK nėra numatyta tiesioginė baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą 66 prisijungimą prie informacinės sistemos ar neteisėtą poveikį informacinei sistemai, o LR BK – uţ kompiuterių sistemos naudojimo taisyklių pažeidimus. Darbe, pasitelkiant dokumentų analizės, lyginamąjį bei apibendrinimo metodus, analizuojami Lietuvos ir Rusijos mokslininkų darbai, šių valstybių nacionaliniai teisės aktai dėl elektroninių nusikaltimų, Lietuvos teismuose išnagrinėtų bylų statistika pagal atitinkamus baudžiamojo kodekso straipsnius.