Bandzevičienė, Rita

Tyrimo tikslas: nustatyti laisvės atėmimo bausmę atliekančių vyrų asmenybės bruožų, agresijos ir depresijos požymių sąsajas. Tiriamųjų imtį sudarė 19-61 metų laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime atliekantys vyrai, teisti už įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Tyrime buvo analizuoti 190 nuteistųjų anketiniai duomenys. Klausimynas buvo sudarytas naudojant Didžiojo penketo inventorių BFI (Big Five Inventory), (John & Srivastava, 1999), skirtą matuoti asmenybės savybes, A. Beck‘o depresijos klausimyną (angl. Beck Depresion Inventory) ir A. H. Busso ir M. Perry Agresijos klausimyną (angl. The Buss - Perry Aggression Questionnaire). Tyrimo rezultatai parodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių vyrų agresija reikšmingai turi neigiamą ryšį su Didžiojo penketo bruožais - sutariamumu ir sąmoningumu. Stipriausias ryšys aptiktas tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių vyrų agresijos ir neurotiškumo bruožo. Didžiojo penketo bruožai – ekstraversija ir atvirumas naujai patirčiai nėra susiję su agresija. Nors buvo fiksuota silpna koreliacija, tačiau regresinė analizė atskleidė, jog negalima prognozuoti agresyvumo per ekstraversiją ir atvirumą naujai patirčiai. Taip pat buvo išmatuotas depresijos požymių ryšys su agresija ir rezultatai parodė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių vyrų depresijos požymiai teigiamai koreliuoja su agresija. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog bausmę atliekantys vyrai, kuriems būdingas labiau išreikštas neurotiškumas, pasižymi ryškesniais depresijos požymiais.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti paslaugų sektoriaus darbuotojų emocinio intelekto, darbe patiriamo emocinio disonanso ir bendradarbių paramos sąsajas su įsitraukimu į darbą. Tyrime dalyvavo 210 dirbantys asmenys iš kurių 178 dirbo paslaugų sektoriuje. Tyrimas buvo atliktas patogiuoju imties sudarymo būdu. Tyrimui naudota Schaufeli ir kt. (2006) „Utrechto įsitraukimo į darbą skalė“ (angl. Utrecht Work Engagement Scale, UWES -9), „Wong ir Law emocinio intelekto skalė“ (angl. Wong and Law EI Scale, WLEIS) (Wong & Law, 2002), „Bendradarbių paramos skalė“ (angl. Coworker support) (Settoon & Mossholder, 2002), kuri buvo adaptuota Tews ir kitų (2013) ir „Kinų emocinio disonanso skalė“ (angl. Chinese Emotional Dissonance Scale) (Cheung & Tang, 2012), taip pat rinkti demografiniai duomenys – amžius, išsilavinimas, kokio pobūdžio darbas ( nuotolinis ar ne), kokiame sektoriuje dirba. Tyrimo rezultatų duomenis parodė, kad amžius ir įsitraukimas į darbą nėra susijęs tiesiniu ryšiu, tačiau vyresnio amžiaus darbuotojai yra daugiau įsitraukę į darbą lyginant su jaunesniais. Emocinio intelekto gebėjimai skiriasi tarp lyčių. Moterys turi labiau išvystytą gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, o vyrai turi labiau išvystytą emocijų valdymo gebėjimą. Lyginant emocinį intelektą su amžiumi pastebėta, kad jauniausi darbuotojai imtyje turi mažiau išvystyta gebėjimą suprasti savo pačių emocijas lyginant su vyriausiais darbuotojais imtyje. Taip pat nustatyta, kad vyriausi darbuotojai gauna mažesnę instrumentinę paramą lyginant su jaunesniais darbuotojais, o emocinę paramą visose amžiaus grupės liko vienoda. Paslaugų sektoriuje emocinis disonansas ir įsitraukimas į darbą turi neigiamas sąsajas tik moterų imtyje, o darbo ir asmeniniai ištekliai (bendradarbių parama ir emocinis intelektas) to ryšio nemoderuoja. Paslaugų sektoriuje darbo ir asmeniniai ištekliai prognozuoja įsitraukimą į darbą.

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti asmenų, išėjusių iš įkalinimo įstaigos subjektyvų patyrimą ir išskirti sėkmingos reintegracijos į visuomenę veiksnius. Tyrime dalyvavo 8 sėkmingai į visuomenę reintegravęsi nuteistieji nuo 28 iki 65 metų. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinio tyrimo metodas. Informacijos surinkimui buvo pasitelktas pusiau struktūruotas interviu. Išanalizuoti duomenis, buvo naudotas pagal V. Braun ir V. Clarke (2006) indukcinės teminės analizės metodas. Atlikus duomenų analizę buvo išskirtos 6 temos: socialinis pastiprinimas/palaikymas, atsiribojimas nuo praeities, kritinis įvykis (lūžis), ryšys su aukštesniąja jėga, pasaulėžiūros pokyčiai, užimtumas. Išsiaiškinta, jog tiriamiesiems ypatingai svarbus palaikantis santykis su artimaisiais, įsitraukimas į socialines bendruomenes, stiprus ryšys su Dievu taip pat, užimtumas, kuris gali būti skaitymas, fizinis aktyvumas ar įsidarbinimas. Tiriamųjų gyvenime svarbią įtaką turėjo tiek teigiami, tiek neigiami išgyvenimai: kriminalinių ryšių nutraukimas, atsisakymas psichoaktyvių medžiagų vartojimo, sutrikusi sveikata, praradimo baimė, turto bei artimųjų praradimas ar šeimos narių gimimas. Pastebima, kad sunkūs išgyvenimai darė įtaką tiriamųjų pasikeitusiam teigiamam požiūriui į gyvenimą bei žmones.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių psichologinio atsparumo, adaptacijos ir subjektyvaus sveikatos vertinimo sąsajas. Tyrimo imtį sudarė 216 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) kariai, iš kurių, tyrimo metu, 108 tarnavo Pabradėje esančiame Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre, likę 108 tarnybą atliko Alytuje, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione. Tyrimo duomenys buvo renkami tiesiogiai daliniuose susitikus su kariais, jiems išdalintos tyrimo anketos. Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie karių subjektyvų sveikatos vertinimą, fizinio aktyvumo ir mitybos pokyčius pradėjus tarnybą, polinkį i sveikatai rizikingą elgesį, žalingus įpročius, karių adaptaciją ir psichologinį atsparumą. NPPKT karių adaptacijos įvertinimui naudotas Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos psichologių sudarytas ir šiam tyrimui pateiktas adaptacijos klausimynas. Subjektyvus sveikatos įvertinimas atliktas vieno klausimo principu, prašant tiriamųjų įvertinti teiginį „Mano sveikata yra...“. Psichologinio atsparumo įvertinimui naudota Bartone (1989) parengta Dispozicinio psichologinio atsparumo skalė (angl. Dispositional Reslience Scale – DRS15). Lietuvišką penkiolikos teiginių skalę, kuri naudojama šiame darbe, atlikus dvigubą vertimo procedūrą, sudarė Akvilė Ambrulevičiūtė ir doc.dr. Loreta Gustainienė (2010). Tyrimo metu gautų duomenų analizės rezultatai atskleidė, kad karių adaptacija yra teigiamai susijusi ir stipriausiai, iš visų analizėje naudotų kintamųjų, prognozuojanti subjektyvų sveikatos vertinimą. Psichologinis atsparumas taip pat reikšmingai prognozuoja ir subjektyvų sveikatos vertinimą ir adaptaciją. Atlikta tyrimo konstruktų mediacinė analizė parodė, kad tarp vertintų konstruktų egzistuoja dalinė mediacija - ryšys tarp psichologinio atsparumo ir subjektyvaus sveikatos vertinimo yra medijuojamas adaptacijos.