Bandzevičienė, Rita

The aim of this study is to investigate the relationship between psychological hardiness, basic psychological need (BPN) satisfaction (Self-Determination theory, Deci & Ryan, 2000), soldiers’ engagement, and general self-reported health. We hypothesized that the effect of psychological hardiness on soldiers’ engagement and general health is mediated by the satisfaction of basic psychological needs (autonomy, competence, and relatedness). Data from a questionnaire survey was collected among soldiers of the Lithuanian Armed forces (N = 506) using The Hardiness – Resilience Gauge (HRG), Basic Need Satisfaction at Work Scale, Utrecht Work Engagement Scale (UWES – 9) and General Health Questionnaire (GHQ – 12). Structural equation modelling was used to evaluate the hypothesis of a mediating role of BPN satisfaction within the relationship between hardiness and soldier’s engagement and general health. The results showed mediating effects of satisfaction of BPN on psychological hardiness and health, and engagement relationship, thus providing support for our hypothesis. Implications of the results are discussed.

Background: Telomeres and telomerase are basic molecular features of cells genetic senescence, that also contributes to various diseases. The aim of this study is to investigate the effect of neuroeducational methods on the level of depression and telomere length shortening. Method: The study data summarizes the findings on telomere length of neuroeducational group (20 h sesions/month) (n = 10) and controls (n = 10) at baseline and after 6 month post-intervention. HT-Q-FISH (LifeLenght, Spain) was used to measure the median telomere length (TL). Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS) was used to evaluate the patient’s tendency to depression. Results: In neuroeducational group individuals, median TL over the 6 months period decreased 100±27 base pares (bp) – from 10,480 bp to 10,380 bp, whereas subjects in the control group lost 420±80 bp telomeres – from 10,920 bp to 10,500 bp. The subjects of control group lost telomeres statistically significantly (p = 0.02). The median of HADS depression scores of the experimental group was 4 before the study and after the study 1.5 . The change of the sumof scores over six months was statistically significant (p < 0.05). The median of HADS depression scores of the control group was 3 before the study, and after the study–4. The change in the sum of scores over six months was not statistically significant (p > 0.05). Discussion: We hypothesize that neuroeducation can impact some biochemical pathways involved coping depression mechanisms and may contribute to an “remain younger” phenotype.

Nesmurtinio bendravimo (NVC) intervencinė programa, kurios prototipo kūrėjas amerikiečių psichologas ir konfliktų mediatorius M. B. Rosenbergas (2005), taikoma socialinės elgsenos, tarpasmeninių ir socialinių santykių tobulinimui, konfliktų sprendimui ir smurto prevencijai. Šio darbo tikslas - sistemiškai išanalizuoti empirinius tyrimus, kuriuose buvo vertintas NVC programos poveikis jos dalyvių socialinei elgsenai. Pagrindiniai sisteminės analizės klausimai: 1) Kokie socialinės elgsenos konstruktai yra tyrinėjami, vertinant NVC intervencinės programos poveikį? 2) Ar NVC intervencinė programa yra veiksmingas įrankis, keičiant įvairius dalyvių socialinės elgsenos konstruktus? Papildomai siekta įvertinti NVC intervencinės programos veiksmingumo tyrimų ribotumus ir galimybes. Tyrimų apžvalga parodė, kad taikant NVC intervencinę programą dažniausiai tyrinėti dalyvių empatijos, neigiamų emocijų raiškos, streso įveikos, sąmoningumo ir santykius puoselėjančio bendravimo konfliktinėse situacijose gebėjimų pokyčiai. Atskiruose tyrimuose nustatyti asmens konfliktiškumo, rizikos nusikalsti (recidyvų), pasitenkinimo santuoka, gebėjimo perkelti nesmurtinio bendravimo įgūdžius į asmeninį gyvenimą pokyčiai. Tyrimų metodologija skiriasi, autoriai remiasi pagrindiniais NVC programos principais, tačiau ją modeliuoja priklausomai nuo aplinkybių (tiriamųjų amžiaus, gyvenimo situacinių aplinkybių, tyrimo tikslų ir kt.). Daugeliu atvejų (75 proc.) nustatyti reikšmingi, pozityvūs minėtų konstruktų pokyčiai, vertinant juos tiek individualiame, tiek grupės lygiuose. Apibendrinant sisteminės apžvalgos rezultatus galima daryti prielaidą, kad NVC intervencinė programa gali būti veiksmingas instrumentas, keičiant individų ir grupių socialinės elgsenos modelius, nes stiprina bendraujančių empatiškumą, jautrumą savo ir kitų poreikiams bei išgyvenimams, ugdo gebėjimus verbalizuoti, empatiškai susidoroti su stresu ir konfliktais. Tačiau nedidelis tyrimų skaičius ir metodologiniai ribotumai skatina tęsti NVC intervencinės programos veiksmingumo tyrimus, atsižvelgiant į galimą situacinių veiksnių, kuriais gali būti tiek programos elementai, tiek dalyvių charakteristikos, poveikį jos veiksmingumui.

Pastaraisiais metais pasaulyje padaroma vis daugiau nusikaltimų. Dideliu nusikaltimų skaičiumi pasižymi ir Lietuva. Remiantis Lietuvos statistika, 2015 m. šalyje užregistruoti 72 343 nusikaltimai.

Šiuolaikinėje psichologijoje bei psichoterapijoje daug žinoma bei kalbama apie minčių svarbą, streso profilaktiką ir ozityvaus mąstymo poveikį ligų profilaktikai ir gydymui.Nauji psichofiziologijos ir neuropsichoanalizės bei genetikos tyrimai padėjo pamatą naujos mokslo krypties psichogenetikos atsiradimui. Psichogenetika bendrąja prasme nagrinėja žmogaus psichinių ir genetinių mechanizmų tarpusavio sąveiką bei įtaką sveikatai. Atskirų genų, t.y DNR atkarpų , pasireiškimas arba nepasireiškimas yra ne mažiau svarbūs nei pati DNR struktūra. Šiuos genų funkcijos pokyčius nesusijusius su branduolio DNR nukleotidų sekų pokyčiais nagrinėja genetikos mokslo šaka epigenetika. Epigenetinis (angl. epigenetic)efektas reguliuoja genų veikimą ir yra susijęs su paveldimais, tačiau potencialiai grįžtamais, genų raiškos, bet ne pačios DNR sekos pokyčiais. Epigenetiniai veiksniai keičia genų pasireiškimą tuo pačiu nekeisdami DNR struktūros bei pasižymi plastiškumu reaguojant į išorinius ir vidinius veiksnius. Nauji moksliniai tyrimai parodė, kad šiais veiksniais gali būti ne tik cheminės medžiagos ar maistas, bet ir psichologiniai: pozityvus mąstymas, optimizmas, adekvati reakcija į stresą.

In patients with MTHFR (methylenetetrahydrofolate reductase) mutations and hyperhomocysteinemia, recurrent pregnancy loss is a frequent feature. The aim of the study was to evaluate the impact of folic acid, vitamins B6 and B12 supplementation for the lowering of total homocysteine concentrations and pregnancy. 16 patients who had had 3 or more miscarriages and MTHFR mutations were used in the study. They received methylfolate (5 mg/day), vitamin B6 (50mg/day) and vitamin B12 (1mg/week). Supplementation induced a decrease in homocysteine from 19.4±5.3 µmol/L to 6.9±2.2 µmol/L after folate supplementation (p<0.05). During one year 7 women became pregnant and delivered. Two women delivered from the homozygous C677T mutations group (7 patients) and combined heterozygous C677T/ A1298C mutations group (5 patients), while 3 deliveries were in A1298C homozygous mutations group (4 patients). In conclusion, supraphysiologic methylfolate, vitamins B6 and B12 supplementation in woman with MTHFR mutations has a beneficial effect on pregnancy outcome.

Introduction Adrenoleukodystrophy (ALD) is a rare genetic disease, caused by mutations in ABCD1 gene located on the X chromosome (X-ALD), underdiagnosed worldwide. Case Outline We present a clinical case of a six-year-old boy with childhood cerebral X-ALD. Magnetic resonance imaging of the patient’s brain showed bilateral lesions similar to ALD in parietal-occipital lobes of the brain. Plasma very long chain fatty acids determination test showed an elevated level of C26 and C26/C22 ratio which confirmed the diagnosis of X-ALD. Conclusion The key point of this clinical case report is to draw attention of physicians to the earliest possible recognition of X-ALD patterns, because an effective treatment can only be established for earlystage cerebral ALD.