Vitkus, Simas

Tikslas – šiame straipsnyje nagrinėjami ir vertinami skirtingi teisminės kontrolės modeliai, lyginamosios analizės pagrindu siekiant atskleisti tų modelių kritinius aspektus arba pranašumus. Metodologija – šiame tyrime naudojami teoriniai metodai (lyginamasis, analitinis ir sisteminis). Rezultatai – sutartinių baudų (angl. penalty), kurios Lietuvoje prilygintinos netesyboms, įteisinimas lanksčios teisminės kontrolės sąlygomis, skirtingai nei jų draudimas griežtos teisminėmis kontrolės sąlygomis, užtikrina pusiausvyrą tarp silpnesniosioms šalims reikalingos teisėtų interesų apsaugos ir stipresniosioms šalims (verslininkams) reikalingos sutarčių laisvės. Tačiau lanksčią teisminę kontrolę įtvirtinančiose jurisdikcijose, kur kaip silpnesniųjų šalių teisėtų interesų saugiklis teismams numatoma mažinimo galia, neturėtų būti analogiškai vadovaujamasi vertinamaisiais kriterijais tiek savo srities profesionalų, tiek neprofesionalų atžvilgiu. Todėl Lietuvoje sutartiniuose komerciniuose santykiuose teisinis tikrumas bei sutarčių laisvės principas galėtų būti sustiprinti, kaip teisminės mažinimo galios išimtį, numatant lygiavertę derybinę padėtį turinčius verslininkus, t.y. pagal šalių profesionalumo lygį diferencijuojant teisminės kontrolės režimą. Tyrimo ribotumas – šiame tyrime, kai kalbama apie Kontinentinės teisės tradicijos šalis, sutartinių baudų terminas vartojamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse1 įtvirtintų netesybų prasme, t.y. nesiekiant jų atskirti nuo delspinigių. Nagrinėjant teisminės kontrolės modelius apsiribojama Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau - JAV) bei kai kurių Kontinentinei teisės tradicijai priklausančių šalių pavyzdžiais, tarp kurių yra Belgija, Ispanija, Vokietija, Lietuva ir kt. Tačiau ne visų šalių reguliavimas vienodai plačiai analizuojamas dėl egzistuojančių panašumų. Praktinė reikšmė – šiuo straipsniu sukeliama diskusija, siekiant išsiaiškinti, koks teisminės kontrolės modelis, taikytinas sutartinių baudų, atžvilgiu geriausiai užtikrina pusiausvyrą tarp silpnesniosioms šalims reikalingos teisėtų interesų apsaugos ir stipresniosioms šalims (verslininkams) reikalingos sutarčių laisvės. Taipogi atskleidžiama, kokiu būdu Lietuvoje galėtų būti sustiprintas teisinis tikrumas bei sutarčių laisvės principas komerciniuose sutartiniuose santykiuose. Originalumas – nors užsienio mokslinėje literatūroje yra nagrinėjami įvairūs su iš anksto aptartais nuostoliais (angl. liquidataed damages) ir sutartinėmis baudomis susiję teoriniai ir praktiniai apsektai, tačiau šiame tyrime siekiama atskleisti ir įvertinti šių institutų atžvilgiu taikytinos teisminės kontrolės pagrindu, kuri gali būti arba griežta, arba lanksti, kylančius trūkumus ar privalumus, kad būtų galima atsakyti į klausimus, kuris modelis geriausiai leidžia subalansuoti su teisėtų interesų apsauga ir sutarčių laisve siejamus poreikius, bei kaip Lietuvoje sutartinėms baudoms (netesyboms) taikytinas teisminės kontrolės modelis dar galėtų būti patobulintas.

Research limitations – in this article the research is limited to the analysis of theoretical and practical aspects of liquidated damages in the contemporary legal relationships between commercial parties that of relatively equal bargaining power. The author analyzes and evaluates potential application of liquidated damages under the law of Lithuanian Republic, only when liquidated damages are integral with the commercial justification test. Practical implications – the article initiates a discussion whether adopting a similar test to commercial justification that would apply to penalties under the CC would enhance the legal certainty and parties’ autonomy in contractual relationships in Lithuanian Republic, or perhaps a more radical solution is required, such as establishing liquidated damages as a separate form of liability, with additional grounds for voiding the liquidated damages clause, based on the unreasonableness of the agreed amount and/or unfairness of the contract process. Originality – there are only few scholars that analyzed the concept of liquidated damages and dealt with some aspects concerned with the application of liquidated damages under the law of Lithuanian Republic. Meškys (2012) separated liquidated damages from penalties and considered that the Supreme Court of Lithuania established liquidated damages as an independent form of security of obligations under CC 6.70(1), whereas Bublienė and Truskaitė-Paškevičienė (2013) disagreed with this position by concluding that deterrence of the breach and securing contract performance is incompatible with the purpose of liquidated damages and that under the Article 6.256(2) of the CC liquidated damages may only function as a penalty. Nevertheless, the questions, such as whether liquidated damages together with the commercial justification test meet the needs of today’s commercial world in terms of legal certainty and parties’ autonomy [...]

Research limitations: in the light of the civil law system terms of liquidated damages and penalty clause are used interchangeably, since both are enforceable. However, a distinction between the two can be made on the basis that a liquidated damages clause is used to estimate damages in case of breach, provided that there has been an actual harm to the plaintiff, whereas a penalty clauses is used to establish a penalty to be paid in case of breach with the intent to encourage performance. The latter also does not require proof of any real damage. Practical implications: the article initiates a discussion on the importance of ensuring the legal certainty in contractual relations, particularly in the field of enforceability of penalty clauses, not only on the national but also on the international level. Originality/Value: in the law of contracts the clash of common law and civil law in respect of the treatment of penalty clauses has drawn a lot of attention of scientists and researchers; however, the question of this article, i.e. how to eliminate the clash between two different legal systems and to achieve binding uniform regulation that would control the enforceability of penalty clauses, remains of high importance.

Svarbiausia šio pranešimo užduotis yra atskleisti, kas leidžia patvirtinti arba paneigti, yra demokratija kaip politinis-socialinis reiškinys ar jos nėra. Ieškant sprendimo buvo labiau stengiamasi gilintis į tokius politinius procesus: rinkimų sistema ir valdymo sistema, siekiant atskleisti jų ryšį su demokratijos įgyvendinimu ir šio įgyvendinimo laipsniu. Šis pranešimas leis įsitikinti, jog istorinis demokratijos pagrindas yra asociacija kaip pilietinė bendruomenė, kurioje sprendimai priimami tik šiai asociacijai priklausančių narių, kurie visi vienas kito atžvilgiu yra lygūs, valia. Aptariant rinkimų bei valdymo sistemas, pažymima, jog bet kokiam politiniam rėžimui, mūsų atveju – demokratijai, nemažą įtaką daro taikreipti dėmesį į tai, jog, pavyzdžiui, mažoritarinė rinkimų sistema gali būti veiksminga, atitikti demokratinius kriterijus tik tose valstybėse, kuriose vyrauja dvipartiškumas, arba, pavyzdžiui, tik drausmingos partijos gali efektyviai ir kartu demokratiškai valdyti parlamentinėje valstybėje. Supažindinant su kosmopolitinės demokratijos modeliu, kuris labiausiai yra orientuotas į demokratijos globalų mastą, parodoma, kokios yra demokratijos plėtros perspektyvos ir tai plėtrai įgyvendinti tinkamiausios priemonės.