Misiūnaitė, Vilma

Elektroninio verslo vadybos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes iki šiol mokslo įstaigos neskyrė didelio dėmesio konkurentabilios savo pozicijos formavimui rinkoje ir papildomų lėšų generavimui, dėl ko aukštųjų valstybinių mokyklų leidybinių institucijų reikšmė buvo nepakankamai įvertinta. Šiuo metu valstybinių mokslinių įstaigų pertvarkos planas lemia besikeičiantį valstybinių aukštųjų mokyklų statusą ir jų komercinio pobūdžio veiklą, kurios pagrindiniai tikslai yra pritraukti investicijų ir formuoti prestižinį įvaizdį. Viena iš priemonių, padedančių realizuoti šiuos tikslus, yra mokslinės produkcijos leidyba, kurios kokybinį lygmenį apibrėžia Mokslinės informacijos institutas. Pastarųjų reikalavimus realizuoti įgalina marketingas virtualioje erdvėje. Darbe analizuojama virtualaus marketingo sistemos struktūrinė sudėtis ir jos reikšmė LR mokslinės produkcijos leidybos verslo verslumui. Pirmą kartą tiriamas virtualaus marketingo sistemos priemonių pritaikymas švietimo ir mokslo sektoriuje, kaip priemonė užtikrinti finansinį potencialą. Mokslinė problema. Valstybinės aukštosios mokyklos savo veikloje neskiria pakankamai dėmesio investicijų pritraukimui. Valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimo iniciatyvos skatina keisti požiūrį į mokslinių įstaigų veiklą, kuri įgauna komercinį pobūdį ir yra organizuojama laisvos rinkos bei intensyvesnės konkurencijos sąlygomis. Tyrimo objektas – virtualaus marketingo sistemos priemonių veiksnys Lietuvos mokslinės produkcijos leidybos laisvos rinkos sąlygomis. Tyrimo tikslas – įvertinti virtualaus marketingo sistemos priemonių veiksnį Lietuvos mokslinės produkcijos leidybos verslo laisvos rinkos sąlygomis. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti virtualaus marketingo sistemos struktūrinę sudėtį ir jos priemones. 2. Įvertinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo būklę laisvos rinkos sąlygomis. 3. Įvertinti dabartinę Lietuvos mokslinės produkcijos leidybos verslo būklę. 4. Atskleisti virtualaus marketingo sistemos svarbą Lietuvos mokslinės produkcijos leidybos verslui. 5. Išanalizuoti virtualaus marketingo sistemos priemonių veiksnį Lietuvos mokslinės produkcijos leidybos verslui laisvos rinkos sąlygomis. Hipotezė. Reorganizuojamos valstybinės aukštosios mokyklos siekia išnaudoti virtualaus marketingo sistemos teikiamas galimybes, kurios padės užimti konkurentabilią poziciją švietimo ir mokslo rinkoje bei gauti komercinės naudos. Hipotezė formuluojama remiantis dviem aspektais: 1) tradicinio marketingo apibrėžimu, 2) Švietimo ir mokslo ministerijos parengtu valstybės mokslinių tyrimų įstaigų pertvarkos planu ir LR Vyriausybės nutarimu. Įvardyti aspektai lemia valstybinių aukštųjų mokyklų persiorientavimą į smulkiųjų ir vidutinių įstaigų sektorių ir jų vykdomos veiklos komercinimą, kurį neišvengiamai lydi konkurencinė kova dėl lyderiaujančios pozicijos akademinėje rinkoje ISI diktuojamo modelio ribose. Mokslinio tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei statistinių duomenų sisteminė analizė bei sintezė, Europos bei LR įstatyminės bazės dokumentų analizė bei sintezė, aprašomasis dedukcinis tyrimas, palyginimas, nustatant reiškinių kokybines charakteristikas ir konstruojant klasifikacijas, anketinė apklausa. Gautų rezultatų analizė atlikta naudojant kokybinės ir kiekybinės duomenų analizės metodus, patvirtinant induktyvinės ekstrapoliacijos paremtą hipotezę su tam tikra tikimybe bei prognozuojant empirinio tyrimo objekto būsenos kaitą. Magistrinio darbo rezultatai. Atlikta mokslinės literatūros analizė atskleidė virtualaus marketingo sistemos struktūrinę sudėtį ir ją sudarančių priemonių teikiamus pranašumus bei trūkumus. Sudarytas virtualaus marketingo sistemos modelis. Apibūdinta LR smulkiojo ir vidutinio verslo dabartinė būklė. Nustatytos virtualaus marketingo sistemos vertinimo galimybės. Tyrimo metu nustatyta, kad mokslinės produkcijos leidyboje veikiantys marketingo specialistai suvokia virtualios erdvės teikiamas galimybes kaip metodą įgyti ekonominį konkurencingumą. Tyrimas atskleidė respondentų žinių apie virtualaus marketingo sistemos priemones bei jų įgyvendinimo patirties trūkumą, dėl ko virtualaus marketingo sistemos realizavimas praktikoje tebėra pradinėje plėtros stadijoje. Naudojamų virtualaus marketingo sistemos priemonių spektras parodė, kad praktinėje veikloje realizuojamos tik internetinio marketingo sistemos priemonės. Taip pat įrodyta, kad strateginis virtualaus marketingo sistemos priemonių komplekso planavimas bei nuolatinis jų veiksmingumo vertinimas yra būtini efektyviam lėšų paskirstymui, ekonominės naudos kūrimui ir vietinių bei tarptautinių investicijų pritraukimui LR mokslinės produkcijos leidybai, kas daro įtaką visai šalies ekonomikai bei mokslo plėtrai. Tyrimo metu patvirtinta, kad virtualaus marketingo sistemos įgyvendinimas didina pelną ir mažina bendrąsias išlaidas, tačiau kol kas respondentai vangiai rodo iniciatyvą perorientuoti savo veiklą labiau komercinio pobūdžio linkme. Išvados. Apibrėžta virtualaus marketingo sistema kaip ekonomikos plėtrą skatinanti elektroninio, skaitmeninio, internetinio, mobilaus ir interaktyvaus marketingo sistemų visuma, apjungianti joms būdingus į tikslinę rinką virtualioje erdvėje nukreiptus sprendimus, siekiant verslo augimo. Nustatyti virtualaus marketingo sistemos pranašumai, kurie padeda organizacijai išlikti veiksniu ir perspektyviu rinkos dalyviu. Patvirtinta hipotezė, kad reorganizuojamos valstybinės aukštosios mokyklos siekia išnaudoti virtualaus marketingo sistemos teikiamas galimybes, kurios padės užimti konkurentabilią poziciją švietimo ir mokslo rinkoje bei gauti komercinės naudos. Šiuo metu būtini tolimesni tyrimai siekiant išsiaiškinti kitus veiksnius, prisidedančius prie mokslinių įstaigų konkurentabilios pozicijos akademinėje rinkoje tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu. Siekiant valstybinėms aukštosioms mokykloms pritraukti investicijų bei teigiamai formuoti įvaizdį švietimo ir mokslo sektoriuje rekomenduojama daugiau žmogiškųjų bei finansinių resursų kreipti į virtualias priemones. Pabrėžiama virtualios erdvės suteikiamų galimybių įtaka ekonomianiams ir socialiniams smulkaus ir vidutinio verslo aplinkos faktoriams. Magistrinio darbo apimtis ir struktūra. Magistrinį baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 3 dalys ir išvados. Šį mokslinį darbą apima 79 puslapiai, įskaitant 12 lentelių ir 24 paveikslus. Taip pat pateikiamas 1 priedas. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 95 šaltiniai. Visos lentelės ir paveikslai kuriuose nenurodyti šaltiniai, yra sudaryti asmeniškai autorės.