Martinaitytė, Eugenija

Vykstant pokyčiams ekonomikos sistemoje, vis didesnę valstybių ūkio dalį sudaro kultūros ir kūrybinės industrijos, susijusios su menais, žiniasklaida ir medijų veikla. Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius veikia ekonomikos sistemą ne vien per pagrindinius ekonomikos rodiklius, bet ir netiesiogiai: sektoriaus ugdomas kūrybingumas, novatoriškumas bei inovacijos skatina šio sektoriaus plėtrą ir prisideda prie kitų sektorių augimo. Daktaro disertacijoje sprendžiama mokslinė problema – kokios yra kultūros ir kūrybinių industrijų reiškinių teorinės prielaidos ir kaip įvertinti kompleksinį kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių. Keliama problema apima daugelį pamatinių sektoriaus principų: kultūrinės ir ekonominės vertės įvertinimas, ekonomiškai neefektyvaus kultūros industrijų ir komerciškai sėkmingo kūrybinių industrijų sektorių priešprieša, poveikis šalies ekonomikos augimui ir gerovės plėtrai ir kt. Darbe išgryninta kultūros ir kūrybinių industrijų samprata, aptarta sektoriaus kuriama kultūrinė ir ekonominė vertė, sudarytas kompleksinis kultūros ir kūrybinių industrijų modelis ir aptartas kultūros ir kūrybinių industrijų poveikis socioekonominei sistemai. Siekiant įvertinti sektorių, apžvelgta vyraujanti vertinimo metodika, atlikta kūrybingumo indeksų analizė ir nustačius naujo analitinio įrankio poreikį suformuotas Kultūros ir kūrybinių industrijų indeksas (KKII). Naudojant KKII įvertintas Europos Sąjungos šalių kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius 2000-2014 m. laikotarpiu, analizuotos KKII pritaikymo empiriniams tyrimams galimybės ir suformuotos kryptys tolimesniam kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus vertinimui.

Finansų rinkų magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, atsižvelgiant į TUI didėjančią svarbą verslo ciklų sinchronizavimo procesui. Tiesioginių užsienių investicijų politikos formavimas gali padėti stiprinti Europos Sąjungos šalių verslo ciklų identiškumą. Todėl buvo iškelta pagrindinė tyrimo problema – ar tiesioginės užsienio investicijos turi vienodą poveikį Europos Sąjungos šalių verslo ciklų sinchronizavimui? Tyrimo objektas – tiesioginių užsienio investicijų poveikis Europos Sąjungos šalių verslo ciklų sinchronizavimui. Šio tyrimo tikslas – ištirti tiesioginių užsienio investicijų ir Europos Sąjungos verslo ciklų tarpusavio sąsajų reikšmingumo poveikį verslo ciklų sinchronizavimui, atsižvelgiant į šalių egzogenines charakteristikas bei jų ekonomikos išsivystymo lygį. Siekiant įgyvendinti tikslą, iškelti uždaviniai: paaiškinti finansinės integracijos ypatumus, lemiančius tiesioginių užsienio investicijų plėtros aspektą; išnagrinėti verslo ciklų svyravimus ir veiksnius, darančius įtaką verslo ciklų sinchronizavimui; įvertinti tiesioginių užsienio investicijų poveikį šalių verslo ciklų sinchronizavimui; parengti tyrimo metodologiją, siekiant ištirti tiesioginių užsienio investicijų ir Europos Sąjungos verslo ciklų tarpusavio sąsajų reikšmingumo poveikį verslo ciklų sinchronizavimui, atsižvelgiant į šalių egzogenines charakteristikas bei išsivystymo lygį; suformuoti tiesioginių užsienio investicijų poveikio Europos Sąjungos šalių sinchronizavimui vertinimo modelį ir atlikti empirinį tyrimą, aprašyti ir paaiškinti tyrimo metu gautus rezultatus, pateikti rekomendacijas tyrimo tęstinumui. Tyrimo metodika: literatūros šaltinių, mokslinių straipsnių lyginamoji analizė, statistinių duomenų sisteminimas, grupavimas, interpretavimas bei surinktų statistinių duomenų grafinė (retrospektyvi), dinaminė, loginė bei regresinė – koreliacinė analizė. Pirmajame tyrimo etape buvo patikrinta hipotezė apie Europos Sąjungos šalių egzogeninių charakteristikų bei jų ekonomikos išsivystymo lygio poveikį verslo ciklų sinchronizavimui. Antrajame tyrimo etape buvo patikrintos hipotezės apie tiesioginių užsienio investicijų ir Europos Sąjungos šalių verslo ciklų tarpusavio sąsajų reikšmingumo poveikį verslo ciklų sinchronizavimui. Parengta tyrimo metodologija leido nustatyti, kad ES šalių, turinčių vienodas egzogenines charakteristikas bei ekonomikos išsivystymo lygį, verslo ciklai sinchronizuojasi; ES šalių verslo ciklų sinchronizavimo ypatumai priklauso nuo tiesioginių užsienio investicijų ir verslo ciklų tarpusavio sąsajų reikšmingumo: jei BVP ir TUI tarpusavio sąsajos yra reikšmingos – ES verslo ciklų sinchronizavimo pokyčiai nežymūs, jei ES šalių, kurių BVP ir TUI tarpusavio sąsajos nėra reikšmingos, verslo ciklai sinchronizuojasi. Darbe suformuotas modelis gali būti taikomas vertinant kitų veiksnių poveikį verslo ciklų sinchronizavimui.

Baigiamajame darbe nustatyta, kaip keitėsi Lietuvos ir Europos Sąjungos bei Euro zonos šalių verslo ciklų sinchronizavimo lygis ir kokį poveikį verslo ciklų sinchronizavimui darė finansinės integracijos veiksniai. Baigiamojo darbo pirmoje dalyje analizuojami teoriniai finansinės integracijos aspektai, verslo ciklų sinchronizavimo ypatumai, veiksniai, teigiami ir neigiami aspektai bei finansinės integracijos poveikis verslo ciklų sinchronizavimui. Antroje darbo dalyje analizuojamos finansinės integracijos poveikio verslo ciklų sinchronizavimui empirinio tyrimo metodų pasirinkimo galimybės ir apibūdinami pasirinkti metodai. Trečioje darbo dalyje pateikti tyrimo rezultatai. Darbo pabaigoje pateiktos apibendrintos išvados.

Magistro baigiamajame darbe vertinamas Lietuvos finansų rinkos integracijos laipsnis ir ryšis su makroekonominiais pokyčiais, nustatant jos poveikį ekonominiam augimui. Darbe sprendžiama problema: kaip finansų rinkų integracija atspindi makroekonominius pokyčius, paskutinių metų ekonominių, politinių įvykių kontekste. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys, kurios suskirstytos į poskyrius. Kiekviena turinio dalis yra atskirai aptariama, atskleidžiama klausimo esmė, suformuluojamas analizuojamos problemos apibendrinimas. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas – finansų rinkų sampratos ypatumai, analizuojamas teisinis reglamentavimas bei atskleidžiamas finansų rinkų integracijos poveikis ekonominiam augimui. Antrojoje darbo dalyje sudaroma ir teoriškai pagrindžiama tyrimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje aptariami tyrimo rezultatai. Apibendrinus temos analizės rezultatus, parengtos išvados, sumodeliuoti pasiūlymai. Darbo pabaigoje pateiktas literatūros sąrašas, trumpos santraukos lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai.

Magistro baigiamajame darbe atlikta Lietuvos komercinių bankų sektoriaus analizė, Lietuvos bankų sektoriaus koncentracijos įtaka konkurencingumui, išskirti pagrindiniai veiksniai darantys įtaką konkurencingumui. Tyrimo metu apskaičiuoti Lietuvos banko sektoriaus konkurencijos ir koncentracijos koeficientai bei jų tarpusavio ryšys. Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus, padarytos išvados. Pirmojoje darbo dalyje atliekama lietuvių ir užsienio autorių mokslinės literatūros analizė aptariami konkurenciją įtakojančtys veiksniai, konkurencijos ryšys su koncentracija bei finansų sektoriaus stabilumas. Antrojoje darbo dalyje atliekama užsienio ir lietuvių autorių mokslinių tyrimų bei statistinių duomenų analizė, aptariama ir įvertinama Lietuvos padėtis ES šalių kontekste, keliamos hipotezės ir jų testavimui pritaikomi tinkamiausi tyrimo metodai. Trečiojoje darbo dalyje atliekamas Lietuvos bankų sektoriaus koncentracijos laipsnių (Herfindahl-Hirschman HHI indeksas ir „k“ bankų koncentracijos koeficientas CRk) skaičiavimas, konkurencijos masto vertinimas (Panzar-Rose H-statistika) ir nustatoma Lietuvos bankų sektoriaus konkurencinė struktūra. Remiantis gautais konkurencijos ir koncentracijos tyrimo rezultatais, įvertinamas jų tarpusavio ryšys, nustatomas tarpusavio ryšys tarp konkurencijos ir populiacijos šalyje, konkurencijos ir veikiančių rinkoje ūkio subjektų skaičių, konkurencijos ir BVP tenkančio vienam šalies gyventojui. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.