Martinaitytė, Eugenija

The new ongoing world economy processes and political events have affected the Baltic countries. All these countries faced in a short time the complex of environmental conditions as the pressure of EU debt crisis, weak euro against the dollar, the Russian-Ukraine conflict, sanctions against Russia, prices of oil and gas. However, all Baltic countries have had quick recoveries from the recent recession, while their economies had different shape before the crisis. The object of this research is the short time effects on Baltics ’by joining the single currency system. The method used for investigation – comparative statistical analysis using the Eurostat database and national statistics. The study is directed at investigating the impact of changeovers of the national currency to the euro on macro trends and consumer and business expectations. For this purpose, the changes in macroeconomic indicators during the time before and in the aftermath in each country are presented in the context of integration. The result of this study suggests that statistically significant positive effect on macroeconomic and expectation indicators show the importance of joining the single currency system.

Purpose. Th is paper analyzes factors most infl uencing development of creative industries (CI) in Lithuania in the context of the importance of this sector for the whole economy, using factors analysis and developing integrated CI factors assessment model. Methodology. Th e theory of creative industries does not have a systemic approach to the creative industries’ description. Th ere is a lack of consolidated methodology on creative industries’ impact assessment on the economy. Research factors were analyzed using methods of qualitative comparative analysis, which was made by Tosmana software. Method lets to indicate factors’ infl uence on creative industries development and give recommendations about priority to strengthen factors with high and medium infl uence in order to use all the economic and social opportunities for creative industries sector development. Findings. Th e factors analysis results show, that the high weight factors are: i) private expenditures for culture and ii) creativity index. Th ese factors have a strong correlation coeffi cient also. Th e increasing these factors in Lithuania and Estonia are long-run objectives because of linkage to an educational system. Factors with medium infl uence are: government expenditures for culture, number of patents, and employment rate in R&D and tolerance index. Low weight infl uence factors are: employment in Creative Industries (CI), export of CI sector’s production, government expenditures for R&D and inhabitants with high education. A factor with no infl uence on economy growth is participation in cultural activities. [...]

Šiame straipsnyje analizuojama kūrybinių industrijų sąsaja su ekonomikos augimu. Pateikiama kūrybinių industrijų sampratos analizė inovacijų ir ekonominės sistemos kontekste. Abipusis ryšys tarp kultūros sektoriaus ir ekonomikos, pasireiškiantis per visumą formų, reguliavimo įvairovę, tarpsistemines dimensijas, grindžia kūrybinių industrijų (KI) išskirtinumą ir finansavimo būtinumą. Kūrybinių industrijų sektoriai skiriasi nuo kitų ekonomikos sektorių savo ypatingu poveikiu inovacijoms, technologijoms, komunikacijoms, socialinei ir politinei sritims. Vertinant kūrybinių industrijų sektoriaus įtaką ekonomikai galima nagrinėti sektorių kaip proporcingą visos ekonomikos dalį, priklausomą nuo įvairių kintamųjų (užimtumas, pridėtinė vertė, paslaugų eksportas), taip pat galima vertinti kūrybinių industrijų statistinius indeksus, lyginti juos su kitais sektoriais vienoje šalyje ar tarp šalių.

Ekonomikos ir finansų krizės lemia mažėjančias investicijas, ūkio kreditavimą, vartojimo galimybes ir ekonomikos augimo lėtėjimą, dėl ko sukelia sunkumus socio ekonominėje sistemoje. Pasaulinės finansų krizės priežastis – nekilnojamojo turto rinkos deformacijos, kurių esminiai veiksniai – padidėjęs poreikis būstui, sisteminės rizikos atsiradimas dėl nepadengtu paskolų kritinės masės, nepakankamas teisinis reguliavimas ir institucinė priežiūra. Ekonomikos lėtėjimas daro įtaką namų ūkių galimybėms vartoti (sunkiau įkeisti turimą turtą ir gauti lėšų vartojimui, mažėja pajamos), todėl vykstant finansų krizei, pirmiausia padarinius pajunta kredito institucijų indėlininkai, skolininkai – patiriami investicijų, indėlių nuostoliai, sutrinka paskolų kanalo veikla, finansų institucijos nebegali atlikti savo funkcijų – jos yra nebepajėgios perskirstyti išteklių laike, erdvėje, sukaupti ir nukreipti lėšas ten, kur jos duotų didesnę grąžą. Krizių ir socialinių bei ekonominių vertybių kaitos sąsajos dėl ypatingo kompleksiškumo tiriamos fragmentiškai. Šios studijos tikslas – pateikti ekonominių ir finansinių krizių tarpusavio sąsajos esminius aspektus ir apibrėžti vertybių krizės sampratą. Panaudojant statistinius duomenis analizuojamas nacionalinio identiteto suvokimas, kaip socialinės vertybės, atskirose šalyse finansinių kriziu laikotarpiais.