Vėgėlė, Ignas

Autorė disertacijoje „Europos Sąjungos direktyvų veikimas: teisinio saugumo principo užtikrinimo aspektai“ tiria Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuluotas ES direktyvų veikimo doktrinas, identifikuoja jų taikymo problemas nacionaliniame teisminiame procese, teikia siūlymus dėl alternatyvaus direktyvų veikimo reglamentavimo. Disertacijoje atliekamas tyrimas dėl direktyvų veikimo taisyklių atitikimo teisinio saugumo formaliajam (numatomumo) ir materialiajam (priimtinumo) aspektams. Disertacijoje autorė atlieka taip pat vertinamą dėl Lietuvos civilinio proceso ir administracinio proceso normų, reikšmingų direktyvų veiksmingumui užtikrinti nacionaliniame teisme, atitikimo teisinio saugumo principui. Nustačius, kad dėl galiojančio teisinio reglamentavimo gali būti pažeistas teisinio saugumo principas, autorė teikia siūlymus dėl jo tobulinimo. Siekiant nustatyti, ar direktyvų veiksmingumas užtikrinamas nacionaliniame teisminiame procese, disertacijoje analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ES direktyvų veikimo taisykles.

Disertacija skirta vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos komercinės veiklos teisiniam reguliavimui išnagrinėti. Disertaciniame darbe aptariamos poreikį priimti vartotojų apsaugą nuo nesąžiningos komercinės veiklos įtvirtinantį instrumentą lėmusios priežastys, sąžiningos prekybos principo plėtra, požymiai, suformuluoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, instrumentai, įtvirtinę fragmentišką atskirų nesąžiningos komercinės veiklos draudimo aspektų derinimą Europos Sąjungos teisės lygmeniu. Pagrindinis dėmesys disertaciniame tyrime skiriamas 2005 m. gegužės 11 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) analizei, akcentuojant šio teisės akto išskirtinumą kitų Europos Sąjungos vartotojų apsaugos srityje priimtų instrumentų atžvilgiu. Disertacijoje išsamiai analizuojamos Direktyvos nuostatos, atskleidžiama nesąžiningos komercinės veiklos vartojimo teisiniuose santykiuose draudimo struktūra, kontrolės mechanizmas ir jo taikymo apimtis. Disertacinio tyrimo objektas apima ir Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, gebėjimo perkelti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę analizę. Atsižvelgiant į tai, kad perkėlimo klaidų nebuvo išvengta, autorė pateikia detalius siūlymus įstatymų leidėjui dėl tinkamo Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, tokiu būdu sudarant prielaidas tinkamam teisės taikymui ir aiškinimui bei užtikrinant tinkamą vartotojų teisių apsaugą šioje srityje. Nagrinėjama tema aktuali ir platesniame Europos Sąjungos vartotojų teisės kontekste. Autorė nemažą dėmesį skiria Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos galimo poveikio pasirinktų sutartines vartotojų teises įtvirtinančių teisės aktų nuostatų taikymo ir aiškinimo tyrimui, taip pat Direktyvos sąveikai su sutartiniais vartotojų teisių apsaugos mechanizmais.

Daktaro disertacija „Subjektai, turintys teisę kreiptis prejudicinio sprendimo, pagal Europos Sąjungos teisę“ siekiama nustatyti tinkamą prejudicinio sprendimo subjekto sampratą, įvertinti subjektiškumo reikalavimus bei pateikti pasiūlymus, kokius subjektų atrankos kriterijus ir kaip būtų tikslinga pakeisti. Disertaciniame tyrime analizuojamos įvairių nacionalinių institucijų grupių galimybės kreiptis į Teisingumo Teismą, nagrinėjama, kokią įtaką nacionalinių teismų bendradarbiavimui su Teisingumo Teismu turi tikslaus teismo pagal SESV 267 str. apibrėžimo nebuvimas, ar tai trukdo nacionalinėms institucijoms pasinaudoti prejudicinio sprendimo procedūra. Remiantis tyrimo duomenimis bei atlikta Teisingumo Teismo praktikoje taikomų subjektiškumo kriterijų analize identifikuoti „valstybės narės teismo“ sampratos trūkumai ir pateikti siūlymai subjekto sąvokos apibrėžimui.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama, kaip siekiant aplinkos apsaugos ir maisto teisės tikslų, priemonės, kuriomis yra ribojamas laisvas prekių judėjimas, turi būti grindžiamos moksliniais įvertinimais. Šis etapas yra dalis rizikos analizės, kurią taip pat sudaro rizikos valdymas ir informavimas apie riziką. Pasaulio Prekybos Organizacijoje nėra išskiriamas rizikos valdymo etapas, kuriame yra taikomas atsargumo principas, tačiau Europos Sąjungoje yra aiškiai išskiriami ir reglamentuojami visi trys etapai, dėl šios priežasties, šis principas yra skirtingai aiškinamas šiose teisinėse sistemose. Ribojančių priemonių, kurios grindžiamos moksliniais įrodymais, teisminė peržiūra išsiskiria tuo, kad teisėjai vertindami tokias priemones, privalo analizuoti mokslines išvadas. Nevienodas teismų įsitraukimas į šį procesą lemia skirtingus teisminės kontrolės standartus, taikomus Europos Sąjungoje ir Pasaulio Prekybos Organizacijoje. Išorės ekspertai teikia konsultacijas teisminėms institucijoms, dėl specifinių žinių reikalaujančių ginčo aplinkybių įvertinimo.