Vėgėlė, Ignas

Knyga „Advokatūros teisė“ skirta advokatams ir jų padėjėjams, kitų teisinių profesijų atstovams, teisės studijų studentams, taip pat visiems žmonėms, besidomintiems advokatūros teise ir jos problematika. Bendrojoje knygos dalyje analizuojama advokatūros teisinė prigimtis, jos istorija, advokatų profesinės veiklos principai ir etikos reikalavimai, advokato statusas ir advokatų veiklos sąlygos, advokato padėjėjo institutas ir advokatūros savivalda Lietuvoje bei užsienio šalyse. Specialiojoje knygos dalyje nagrinėjami advokatų teikiamų teisinių paslaugų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos klausimai, taip pat advokatų vaidmuo baudžiamajame ir civiliniame procesuose, analizuojami alternatyvaus ginčų sprendimo klausimai ir advokatų vaidmuo. Advokatūros teisės analizė suteikia galimybę pagilinti supratimą apie advokatūros sistemą ir plėtros tendencijas, suprasti advokato ir advokato padėjėjo vaidmenį teisėtvarkos sistemoje bei specifinius advokatūros savivaldos bruožus. Knyga skiriama Lietuvos advokatūros savivaldos šimtmečio jubiliejui.

Šiame straipsnyje analizuojama, kokia reikšmė ir paskirtis yra priskirta prieš dešimt metų Lietuvos teisėje įtvirtintai precedento doktrinai – ar precedentas gali būti aiškinamas ne tik kaip vienodos teismų praktikos formavimo, bet ir kaip kertinio, ES teisės bendrojo teisės principo ir iš teisinės valstybės principo kylančio pamatinio nacionalinės teisės principo – teisinio saugumo principo užtikrinimo priemonė. Straipsnyje taip pat ieškoma atsakymų į klausimus, ar precedento doktrina Lietuvoje veikia efektyviai, t. y. ar visuomet teismai tinkamai taiko precedentą, ar advokatas geba tinkamai identifikuoti precedentu sukurtą praktiką, taikytiną byloje, ar tinkamai veikia kasacija kaip patikros institutas, siekdamas nustatyti nukrypimą nuo precedentu suformuotos praktikos. Nagrinėjama ir tai, kaip šiuo metu Lietuvos teismuose siekiamas įvesti visuomenės tarėjų institutas gali lemti precedent

Išgirstas Europos Sąjungos teisės eksperto Mykolo Romerio profesoriaus Igno Vėgėlės kreipimasis į Europos Komisiją pradėti tyrimą dėl Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo atleidžiant Lietuvos politines partijas nuo viešųjų pirkimų procedūros.

The European Community (hereinafter - EC) has made a remarkable progress towards harmonization of provision of legal services and freedom of establishment for lawyers in EC member states. After The Court of Justice of European Communities has ascertained that the most typical activities of the profession of "avocat" (lawyer) cannot be considered as connected with the exercise of official authority, the European Commission started the liberalizing activities within the field. Soon the Council Directive 77/249/EEC facilitating the effective exercise by lawyers of freedom to provide services and Directive 98/5/EC of the European Parliament and the Council facilitating practice of the profession of lawyer on a permanent basis in a Member State other than that in which the qualification was obtained were adopted. In addition to that, lawyers wishing to immediately establish themselves under the professional title of the host member state, may rely upon Directive 2005/36/EC of the European Parliament and the Council on recognition of professional qualifications. […].

Šiame straipsnyje analizuojami Europos Bendrijos antrinės teisės aktai, reguliuojantys advokato paslaugų teikimą kitoje Europos Bendrijos (toliau - EB) valstybėje narėje ir advokato įsisteigimą kitoje EB valstybėje narėje. Be šių teisės aktų analizės, tiriama, kokiu mastu advokato profesijai taikomos EB bendrosios kvalifikacijos pripažinimo direktyvos. Be to, nagrinėjama advokatų padėjėjų teisinė padėtis. Atskiroje straipsnio dalyje tiriamas Lietuvos advokatūros įstatymas, kiek jis susijęs su kitų EB valstybių narių advokatų įsisteigimu ar paslaugų teikimu Lietuvoje. Nagrinėjant minėtus teisės aktus pasitelkiama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencija. Kitos tradiciškai teisinėms profesijoms priskiriamos profesijos nėra šio straipsnio tyrimo objektas, todėl nėra analizuojamas kitų tradiciškai teisinėms profesijoms priskiriamų profesionalų, pavyzdžiui, teisėjų, notarų, prokurorų, antstolių, laisvas judėjimas. Vis dėlto pažymėtina, kad notarų profesijai iki šiol buvo galima taikyti valstybės tarnybos išimtį tačiau pastaruoju metu Komisija ginčija tokią, valstybės tarnybos sampratą . Neabejotina, kad teisėjų ir prokurorų profesija turėtų patekti į valstybės tarnybos išimtį ir todėl šių profesijų atžvilgiu iš principo laisvo asmenų judėjimo taisyklės netaikytinos. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad teisėju Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis [2, 112 str. 1 d.; 3, 51 str. 1 d.], Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas taikomas prokurorams [4, 25 str. 1 d.] ir antstoliams [5,4 str. 1 d.].