Chochrin, Tomas

The publication summarizes the most important outputs from an international project organized by the University of Lithuania and implemented within the framework of the ,,Norway Grants” grant, which is simply described as ,,Portrait of a Judge”, but with the subtitle ,,A multidimensional model of competencies to be measured during the process of selection, evaluation and promotion of judges”. It is thus clear that it is focused on the person and function of the ,,judge”, and here, on the basis of a European comparative study, the authors specify appropriate competencies to be identified and measured during the selection, evaluation and promotion of judges in the first position, both to higher courts and when appointing to managerial positions of courts. In the form of a coloured graphical table in the second part of the book, the authors clearly present the set of competences that are used in the process of appointing, evaluating and promoting judges, as well as the criteria and methods for measuring these competences. This model has been designed to be flexible, with traffic light colours indicating which requirements, criteria and methods are considered 'good to have' (green), up to those which, as far as our experts are concerned, should not be part of the process of selecting, evaluating and promoting judges (red). The implementation of the ,,Portrait of a Judge” project also builds on numerous guarantees and aspects of judicial independence, in particular in relation to the executive, in a broader context, but also takes into account the gradual influence of case law on the decision-making of the courts of the member states of the Council of Europe. The independence of the judiciary is one of the fundamental European values that govern the rule of law and their constitutional systems. Therefore, constant attention is paid to this issue in the scientific and pedagogical activities of universities and research institutes and, of course, top judicial institutions. For this reason, the participation of representatives of the Supreme Court of the Republic of Lithuania, the High Court in Prague and the Supreme Court of Albania, as well as representatives of the Supreme Judicial Councils of Lithuania and Albania, is very valuable.

Krizinėje situacijoje rasti visuomenės ir individo interesų pusiausvyrą, suvaldyti ilgalaikes pasekmes visuomenei ir valstybei – paskesnį teisminį bylinėjimąsi, ekonominę krizę, neefektyvų finansų valdymą ir pan. – didelis iššūkis. Esant krizei, sprendimus visuomet tenka priimti operatyviai. Kaip rodo COVID-19 pandemijos valdymo patirtis, jai suvaldyti reikėjo ir neordinarinių teisinių priemonių, kurios kėlė daug klausimų dėl teisės viršenybės, institucijų įgaliojimų, žmogaus teisių užtikrinimo. Kartu pandemija parodė valstybių ir suinteresuotų subjektų reaguojant į pandemijos iššūkius planavimo, koordinavimo ir bendradarbiavimo stoką ir atskleidė sisteminius trūkumus. Taigi būtina įvertinti ne tik teisinių priemonių taikymo poveikį pandemijos valdymui, bet ir galimą pandemijos poveikį teisei, siekiant pasirengti ateities krizėms. Šios mokslo studijos tikslas – remiantis COVID-19 pandemijos patirtimis Lietuvoje ir užsienio valstybėse, išanalizuoti teisės poveikį pandemijos valdymui bei pandemijos ir jos metu priimtų sprendimų poveikį tolimesnei teisės raidai. Šiam tikslui pasiekti keliami šie mokslo studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisines priemones, kurios buvo taikomos pandemijai valdyti Lietuvoje, ir įvertinti jų poveikį platesniame moksliniame ir užsienio valstybių bei tarptautinių teismų sprendimų kontekste; 2. Išnagrinėti, kokius teisinio reguliavimo iššūkius lėmė COVID-19 pandemija nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje ir kaip į juos reaguota teismų praktikoje Lietuvoje ir užsienio valstybėse; 3. Įvertinti, kokį poveikį COVID-19 pandemija ir jai suvaldyti priimti sprendimai turėjo teisės raidai (analizuojant šių pasekmių aspektus pagal atskiras sritis); 4. Įvertinti pandemijos poveikį Lietuvos teismų sistemai, teisingumo vykdymui ir teisinei atsakomybei. Tyrimui atlikti pasitelkta gausi Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos įvairių teisės sričių mokslininkų komanda. Mokslo studijoje – ne tik grynai teorinės- mokslinės įžvalgos, bet atspindėta ir pandemijos metu teismuose sukaupta praktikų mokslininkų patirtis. Tyrimas apima laikotarpį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tam tikrais atvejais lyginamuoju aspektu analizuojama ir padėtis iki pandemijos. Kadangi tyrimo baigimo metu pandemija dar nebuvo pasibaigusi, daromos išvados, ypač dėl pandemijos ilgalaikio poveikio teisei, dar gali būti koreguojamos, nes yra praėję per mažai laiko nuo atsiradusių aplinkybių ir valstybių taikytų priemonių. Pirmajame mokslo studijos skyriuje analizuota, kokių teisinių iššūkių pandemijos valdymo metu kilo siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir kaip jie buvo sprendžiami. Svarstyta, kaip pandemija paveikė teisinių režimų taikymą ir kokį poveikį turėjo esminių konstitucinių ir tarptautinių reikalavimų taikymui, ypač dėl žmogaus teisių ribojimo. Konstitucinių teismų, vykdančių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios teisės aktų konstitucingumo kontrolę, vaidmuo pandemijos metu itin reikšmingas. Galimybė konstituciniame teisme patikrinti, ar pandemijai suvaldyti skirtos priemonės yra teisėtos, užtikrina demokratinių teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos imperatyvų laikymąsi. Studijoje analizuota Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos ir kitų valstybių konstitucinė jurisprudencija, susijusi su įvairiais pandemijos valdymo aspektais. Europinė konstitucinė jurisprudencija ir joje pateikta argumentacija yra itin svarbi, vertinant Lietuvoje priimto pandemijos teisinio reguliavimo konstitucingumą. Tyrimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat buvo gavęs keletą prašymų ištirti pandemijos teisinio reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. dar laukė nagrinėjimo. Europos konstituciniai teismai vieningai sutaria, jog net ir pandemijos sąlygomis šiam reiškiniui suvaldyti priimtam teisiniam reguliavimui, kuriuo buvo ribojamos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės, taikomi konstituciniai teisėtumo reikalavimai, valstybės valdžios institucijos nėra atleistos nuo pareigos jų laikytis. Kartu pažymėtina ir tai, kad, europinėje konstitucinių teismų jurisprudencijoje sprendžiant dėl su pandemija susijusio teisinio reguliavimo atitikties konstitucinėms normoms, išryškėjo nauji konstituciniai reikalavimai ir (arba) vertinimo kriterijai, kurių privaloma laikytis, nustatant žmogaus teises ir laisves ribojančias priemones. Antai kai kuriose analizuotose konstitucinės justicijos bylose įprasta visuomenės ir individo interesų pusiausvyra buvo pakoreguota, pirmenybę teikiant viešajam visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugos interesui ir pateisinant griežtesnius nei įprasta žmogaus teisių ir laisvių ribojimus. Be to, pandemijos teisinio reguliavimo pagrįstumui paaiškinti konstitucinėje jurisprudencijoje pradėtas naudoti gana naujas atsargumo principas, kuris krizių akivaizdoje įpareigoja imtis išankstinių ir prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta plataus masto neigiamų padarinių. Konstituciniai teismai taip pat suformulavo reikalavimą pandemijos teisinį reguliavimą grįsti mokslu paremtomis prognozėmis bei nuolat jį peržiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog nustatytas teisinis reguliavimas vis dar atitinka esamą situaciją. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir jo suponuojamų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų kyla reikalavimas nustatyti, kad pandemijos teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik laikinai, o nustatytoji taikymo data neatleidžia nuo pareigos pakeisti reguliavimą, atitinkamai pasikeitus situacijai. Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad net ir konstatuotas atitinkamo teisinio reguliavimo prieštaravimas konstitucinėms normoms dažniausiai nelemia tokio teisinio reguliavimo panaikinimo iškart, o teisėkūros subjektui paliekamas tam tikras laiko tarpas priderinti pandemijai valdyti skirtą teisinį reguliavimą prie konstitucinių reikalavimų, taip sudarant prielaidas išvengti nesibaigiančio ieškinių srauto teismuose. Studijoje nagrinėtos atskirų administracinių teisinių režimų – nepaprastosios padėties ir karantino – įvedimo (paskelbimo) prielaidos pandemijos metu. Apibrėžtos nepaprastosios padėties ir karantino režimo sampratos, atskleistos prielaidos ir režimų įvedimo (paskelbimo) sąlygos, taip pat analizuoti šiuose režimuose įtvirtinti asmens teisių ir laisvių apribojimo mastai. Studijoje dėmesys skirtas atskirų režimų transformavimosi prielaidų analizei. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, mokslinius ir teisinius šaltinius pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikoje COVID-19 pandemijos situacijoje buvo įvestas karantino, o ne nepaprastosios padėties režimas. Studijoje analizuotas pandemijos poveikis COVID-19 pandemijos situaciją valdančių subjektų sistemos transformacijai ir viešojo administravimo subjektų įgaliojimų kaitai COVID-19 pandemijos metu. Tirta ir įvertinta subjektų, užtikrinančių COVID- 19 pandemijos situacijos valdymą, sistema, jiems suteiktų įgaliojimų transformacija, siekiama pagrįsti, kodėl visuomenė ar atskiri asmenys turėtų būti priskirti prie minėtų subjektų sistemos, kodėl jiems turėtų būti suteikti tam tikri įgaliojimai siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos situaciją. Be to, studijoje analizuota, kaip atskirų nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse, kvalifikavimo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu prisidėjo prie pandemijos suvaldymo teisinėmis priemonėmis. Ištirtos naujų teisės normų įtvirtinimo ANK sąlygos ir priežastys. Analizuota teismų praktika ir situacijos, traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn už naujų teisinių reikalavimų, susijusių su pandemijos situacijos suvaldymu, nesilaikymą ir pažeidimus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aiškaus teisinio atskyrimo, kada būtų galima tvirtinti, kad konkrečioje situacijoje turi būti skelbiamas karantinas ar nepaprastoji padėtis, nėra. Atskiro režimo pasirinkimą lemia didelė valdžios institucijų diskrecija. Taip pat nustatyta, kad pandemijos metu atitinkamu laikotarpiu negalėjo būti ribojamos kai kurios asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir įstatymuose. Be to, studijoje argumentuojama, kodėl turi būti plečiamas subjektų, dalyvaujančių suvaldant pandemijos situaciją, ratas, į jį įtraukiant visuomenės narius. Administracinės atsakomybės taikymo kontekste COVID-19 pandemijos metu buvo išplėstas teisinis reguliavimas dėl tiesiogiai su pandemija susijusių veikų, už kurias taikoma administracinė atsakomybė. Pastebėta, kad, įvedus naują teisinį reguliavimą, ne tik atsakomybėn traukiami asmenys tyčia ar dėl neatsargumo darė nusižengimus, bet ir pareigūnai neteisingai kvalifikuodavo atskiras asmenų veikas. [...]

Straipsnyje analizuojama naujausia kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog kredito sutarties šalys gali susitarti, kad esant neigiamoms palūkanoms kredito sutartis taps neatlygintinė ar net pareiga atlyginti bus perkelta kredito davėjui, t. y. šis turės mokėti atlygį kredito gavėjui už tai, kad kredito gavėjas skolinasi pinigus. Toks teismo itin plečiamas sutarties laisvės principo aiškinimas yra kritikuotinas.

The authors of this paper analyse different approaches to laesio enormis in the modern contract law. The embodiment of laesio enormis – gross disparity – is examined in the context of the whole Lithuanian Civil Code, particularly in relation to general provisions of voidability of legal transactions. The last part of this article is dedicated to practical application of Art. 6.228 of the Civil Code in the case law of the Supreme Court of Lithuania. It is concluded that the draftsmen of the Civil Code took intermediate approach to the implementation of the doctrine of laesio enormis by transposing the concept of the gross disparity from the UNIDROIT Principles. Most of the times it requires qualified criteria for its application, but occasionally a contract might be avoided on the grounds of pure (simple) lesion if there is no justification for significant disproportion. The analysis of the remedy of the gross disparity showed that it is the only ground for avoidance of a contract by notice that is incorporated into Lithuanian contract law. The other classic vices of consent (fraud, threat and mistake) were not transposed from the UNIDROIT Principles. These grounds are embodied in the book I of the Civil Code. However, the contract (or any other legal transaction) might be nullified by the application of these grounds only if there is a court judgment declaring a contract void on one of these grounds. This peculiar approach exposes the lack of systematic coherency in the Lithuanian Civil Code. Taking into account the fact that since the enactment of the Civil Code there is no evidence of practical abuse of the gross disparity remedy, the authors of this paper suggest that the legislator should amend the Civil Code by incorporating provisions which would allow to avoid contracts by notice on the basis of threat, fraud and mistake [...]

Mokslo straipsnių rinkinys „Privatinės teisės doktrina ir praktika. Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui“ skiriamas pažymėti žymaus Lietuvos teisininko ir visuomenės veikėjo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus dr. Vytauto Pakalniškio septyniasdešimties metų jubiliejų. Atsižvelgiant į profesoriaus V. Pakalniškio mokslinių interesų sritį, rinkinį sudaro septyniolika straipsnių, nagrinėjančių aktualius doktrinos bei praktikos klausimus ir apimančių įvairias privatinės teisės sritis: civilinės teisės bendrąsias nuostatas, fizinius ir juridinius asmenis, atstovavimą, daiktinę teisę, sutarčių teisę, autorių teisę, civilinio proceso teisę bei bankroto teisę, taip pat įžanginiame straipsnyje pateikiama išsami nuosavybės santykių reguliavimo kaitos ir šios kaitos politinių bei teisinių prielaidų apžvalga pereinamuoju laikotarpiu iki Nepriklausomybės atkūrimo ir pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais. Leidinys skirtas, visų pirma, teisininkams – tiek teisės mokslininkams, tiek praktikams, tiek studentams, besidomintiems civilinės teisės ir civilinio proceso teisės problemomis. Tačiau rinkinyje esantys straipsniai gali būti vertingas informacijos šaltinis ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų atstovams