Chochrin, Tomas

Šiame darbe analizuojami keturi vienašalio nutraukimo modeliai. Prancūziškasis modelis, kai sutartį buvo galima nutraukti tik teismine tvarka, vokiškasis, kai leidžiama sutartį nutraukti tik suteikus papildomą paskutinę progą įvykdyti sutartį, angliškasis, kai sutartį leidžiama nutraukti iš karto, nesikreipiant į teismą, jeigu įvykdytas esminis sutarties pažeidimas, ir mišrusis modelis, kurį įtvirtina negriežtoji teisė. Nagrinėjamas vienašalio sutarties nutraukimo kaip savigynos būdo santykis su kitais savigynos ir gynybos būdais sutarčių teisėje. Akcentuojama sąžiningumo principo reikšmė vienašaliam sutarties nutraukimui. Analizuojama skirtingų bendrųjų sutarties nutraukimo būdų (papildomo termino sutarčiai įvykdyti ir esminio sutarties pažeidimo) sąveika. Nuodugniai atskleidžiami esminio sutarties pažeidimo kriterijai. Akcentuojama neigiamų sutarties pažeidimo padarinių reikšmė nutraukiant sutartį. Darbe įrodoma, kad griežto prievolės sąlygų laikymosi kriterijus turi būti taikomas kartu vertinant ir neigiamus sutarties pažeidimo padarinius nukentėjusiajai šaliai. Taip pat analizuojami nauji iššūkiai šiuolaikinei sutarčių teisei, tokie kaip ilgalaikių santykinių sutarčių ar mišrių tarpusavyje susijusių sutarčių vienašalis nutraukimas.